San Marinas · Isaac Newton 300-osios mirties metinės

Isaac Newton suformavo Europos mokslinį mąstymą XVII ir XVIII amžių sandūroje. Savo veikale *Philosophiae Naturalis Principia Mathematica*, išleistame 1687 m., jis suformulavo tris judėjimo dėsnius ir visuotinės gravitacijos dėsnį. Taip jis vienodu matematiniu metodu aprašė tiek reiškinius Žemėje, tiek dangaus kūnų judėjimą. Gravitacijos teorija, be kita ko, paaiškino planetų orbitas ir susiejo astronomiją su fizika.

Newton taip pat intensyviai domėjosi optika. Jis tyrė baltos šviesos sudėtį ir parodė, kad ją galima išskaidyti į įvairias spalvas. Siekdamas sumažinti teleskopuose atsirandančias spalvines paklaidas, jis sukūrė reflektorinį teleskopą. Matematikos srityje jis taip pat kūrė metodus, prisidėjusius prie diferencialinio ir integralinio skaičiavimo raidos. Šie darbai iš dalies buvo atliekami tuo pačiu metu kaip ir Gottfried Wilhelm Leibniz darbai; vėliau abiejų mokslininkų šalininkai įsitraukė į ilgai trukusį prioritetų ginčą.

Be mokslinių tyrimų, Newton ėjo ir valstybines pareigas. Jis dirbo Anglijos monetų valdyboje ir prisidėjo prie kovos su padirbtų monetų gamyba. Be to, jis vadovavo Royal Society, mokslo draugijai Londone. Todėl jo įtaka peržengė akademinių tyrimų ribas ir susiejo mokslinę, valstybinę bei institucinę sritis.

Jo mirties dienos minėjimas siejasi su moderniųjų gamtos mokslų raida. Newton raštai ilgą laiką Europoje buvo laikomi klasikinės mechanikos ir matematiškai aprašytos gamtos tvarkos pagrindu. Todėl ši sukaktis suteikia progą prisiminti asmenį, kurio darbai visam laikui susiejo fiziką, astronomiją ir matematiką bei padėjo formuoti tolesnės epochos mokslinę kalbą.