Vatikanas · Šv. Petro bazilikos 400-osios metinės

Dabartinė Šv. Petro bazilika stovi senesnės bazilikos vietoje. Ji IV amžiuje imperatoriaus Konstantino laikais buvo pastatyta virš numanomo apaštalo Petro kapo. Dėl prastos pastato būklės XVI amžiaus pradžioje pradėta naujos bazilikos statyba. Prie jos projektavimo, be kitų, prisidėjo Donato Bramante, Raffaello, Michelangelo ir Carlo Maderno. Todėl pastate susipina skirtingi Renesanso ir baroko laikotarpiai.

Naujoji Šv. Petro bazilika buvo pašventinta 1626 m. lapkričio 18 d. popiežiaus Urbono VIII. Tai pažymėjo daugiau kaip šimtmetį trukusio statybos projekto pabaigą. Urbonas VIII popiežiumi buvo nuo 1623 m. ir darė įtaką Popiežiaus valstybės raidai bei Romos apipavidalinimui. Jo valdymo laikotarpiu Šv. Petro bazilika įgijo ir kitų barokinio apipavidalinimo elementų, tarp jų – baldachiną virš pagrindinio altoriaus, kurį sukūrė Gian Lorenzo Bernini.

Šv. Petro bazilika nėra Romos vyskupo bažnyčia – šią funkciją atlieka San Giovanni in Laterano –, bet yra pagrindinė popiežiaus bažnyčia ir Vatikano Miesto Valstybės centras. Jos viduje, pagal katalikų tradiciją, yra apaštalo Petro, laikomo pirmuoju Romos vyskupu, kapas. Todėl pastatas glaudžiai susijęs su popiežystės ir Katalikų Bažnyčios istorija. Kartu jis yra vienas reikšmingiausių Europos meno ir architektūros istorijos pastatų.

Proga pasirinkta siejant ją su dabartinės bazilikos pašventinimo 400-osiomis metinėmis. Taigi ji susijusi ne su pirmosios Konstantino bazilikos įkūrimu, o su naujojo pastato užbaigimu ir bažnytiniu pašventinimu. Pagal pateiktus duomenis pavaizduoto asmens neįmanoma patikimai nustatyti; kaip istoriškai tiesiogiai su pašventinimo įvykiu susijęs asmuo laikytinas popiežius Urbanas VIII.