Bulgarija · Bulgarijos abėcėlė

Bulgarų abėcėlės istorija glaudžiai susijusi su krikščionybės įvedimu ir savitos bažnytinės bei literatūrinės kultūros raida viduramžių Bulgarijoje. IX amžiuje broliai Kyrill ir Method sukūrė raštą, kuriuo krikščioniškus tekstus buvo galima perteikti slavų kalba. Jų misija prasidėjo Didžiosios Moravijos valstybėje. Pasibaigus jų veiklai ten, keli jų mokiniai rado prieglobstį Bulgarijoje.

Bulgarų valdovas Boris I rėmė šalies christianizaciją ir religinių tekstų vertimą. Bulgarijos švietimo centruose Preslaw ir Ohrid buvo steigiamos mokyklos, kuriose buvo rengiami dvasininkai ir dauginami raštai slavų kalba. Tuo metu iš Kyrill sukurtos glagolicos susiformavo kirilica. Manoma, kad ji buvo suformuota Preslaw literatūros mokyklos aplinkoje ir pavadinta Kyrill vardu, nors pats jis nebuvo jos kūrėjas.

Bulgarų mokslininkai prisidėjo prie ilgalaikio naujojo rašto ir slavų liturgijos įtvirtinimo. Iš Bulgarijos tekstai, rašto tradicijos ir bažnytinės knygos toliau plito į kitas slavų žemes, taip pat į Kiewer Rus. Dėl to viduramžių Bulgarija tapo slavų raštijos kultūros centru. Šiuolaikinė bulgarų kalba ir toliau rašoma kirilica.

Taigi proga nurodo ne tik abėcėlę kaip rašto ženklų sistemą, bet ir istorinį procesą: krikščioniškosios misijos, valstybės paramos, švietimo ir kalbinio savarankiškumo sąsają. Gedenkmunze pasirinkimą paaiškina ši iki šių dienų besitęsianti įtaka. Kirilica yra matoma Bulgarijos tapatybės dalis ir kartu Europos kultūrinės erdvės raštas. Nuo Bulgarijos įstojimo į Europos Sąjungą kirilica kartu su lotyniškuoju ir graikiškuoju alfabetais priklauso Europos rašto sistemoms, naudojamoms Sąjungos kasdieniame gyvenime.