Liuksemburgas · 25-osios 2004 m. ES plėtros metinės

2004 m. gegužės 1 d. įvykusi plėtra buvo didžiausias naujų valstybių narių priėmimas Europos Sąjungos istorijoje. Tuo metu prie Sąjungos prisijungė Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Malta ir Kipras. Taip Vidurio ir Rytų Europos bei Viduržemio jūros regiono valstybės buvo įtrauktos į bendrą Europos teisinę ir ekonominę tvarką.

Prieš tai vyko ilgus metus trukusios stojimo derybos. Priėmimo sąlygos, be kita ko, buvo stabilios demokratinės institucijos, teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių gerbimas, veikianti rinkos ekonomika bei gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus. Stojančiosios valstybės turėjo pritaikyti savo įstatymus ir administracines sistemas daugelyje sričių prie Europos Sąjungos taisyklių.

Politiniu požiūriu plėtra buvo susijusi su Europos padalijimo pabaiga. Valstybės, anksčiau priklausiusios skirtingoms politinėms ir ekonominėms sistemoms, buvo glaudžiau susietos. Naujosioms valstybėms narėms įstojimas atvėrė prieigą prie Europos vidaus rinkos ir galimybę dalyvauti bendrų institucijų veikloje. Kartu visam laikui pasikeitė Europos Sąjungos sudėtis.

Liuksemburgas priklauso šešioms valstybėms, kurios 1957 m. pasirašė Romos sutartis ir taip įkūrė Europos ekonominę bendriją. Būdamas viena pirmųjų valstybių narių, jis prisidėjo prie Europos integracijos raidos. Todėl proga pasirinkta atsižvelgiant į žingsnį, kuriuo Europos vienijimosi politinis projektas toliau plėtojosi teritoriniu ir instituciniu požiūriu.