Reversas
2€Kol kas nėra paveikslėlioAversas
2€Kol kas nėra paveikslėlioLatvija · 25-osios 2004 m. ES plėtros metinės
Išleidimo dataxx.xx.2029
Bendras tiražas–
ES maksimumas–
Laidos1
Briaunos užrašasDIEVS ★ SVĒTĪ ★ LATVIJU (DIEVAS ★ LAIMINK ★ LATVIJĄ)
Išleidimo proga
Moneta skirta 2004 m. ES plėtros 25-osioms metinėms.
Pagrindinė informacija apie temą
Europos Sąjungos plėtra 2004 m. gegužės 1 d. buvo didžiausias naujų valstybių narių priėmimas Sąjungos istorijoje. Tuo metu vienu metu įstojo Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Čekija ir Vengrija. Dėl to valstybių narių skaičius padidėjo nuo 15 iki 25.
Prieš plėtrą vyko išsamios stojimo derybos. Kandidatės, be kita ko, turėjo suderinti savo teisės aktus su Sąjungos teise ir įvykdyti politines bei ekonomines narystės sąlygas. Įstojus jų piliečiai tapo Sąjungos piliečiais; kartu naujosios valstybės narės buvo įtrauktos į bendras Europos Sąjungos institucijas ir politines procedūras.
Šis žingsnis buvo susijęs su politiniais pokyčiais Europoje po Šaltojo karo pabaigos. Vidurio ir Rytų Europos valstybės, anksčiau buvusios už Vakarų Europos integracinių bendrijų ribų, buvo glaudžiau įtrauktos į Europos bendradarbiavimą. Plėtra turėjo skatinti politinį stabilumą, plėsti ekonominius ryšius ir instituciniu požiūriu įveikti Europos padalijimą. Rumunija ir Bulgarija į Europos Sąjungą įstojo tik vėliau.
Latvijai įstojimas reiškė perėjimą iš Europos bendradarbiavime nedalyvavusios respublikos į Europos Sąjungos narę. Nuo tada šalis dalyvauja bendruose sprendimų priėmimo procesuose ir yra integruota į bendrąją rinką. Todėl metinės primena ne tik kelių valstybių priėmimą, bet ir Latvijos įtraukimą į Europos politinę ir ekonominę tvarką. Leidinys šį bendrą istorinį kontekstą perteikia iš Latvijos perspektyvos.
Prieš plėtrą vyko išsamios stojimo derybos. Kandidatės, be kita ko, turėjo suderinti savo teisės aktus su Sąjungos teise ir įvykdyti politines bei ekonomines narystės sąlygas. Įstojus jų piliečiai tapo Sąjungos piliečiais; kartu naujosios valstybės narės buvo įtrauktos į bendras Europos Sąjungos institucijas ir politines procedūras.
Šis žingsnis buvo susijęs su politiniais pokyčiais Europoje po Šaltojo karo pabaigos. Vidurio ir Rytų Europos valstybės, anksčiau buvusios už Vakarų Europos integracinių bendrijų ribų, buvo glaudžiau įtrauktos į Europos bendradarbiavimą. Plėtra turėjo skatinti politinį stabilumą, plėsti ekonominius ryšius ir instituciniu požiūriu įveikti Europos padalijimą. Rumunija ir Bulgarija į Europos Sąjungą įstojo tik vėliau.
Latvijai įstojimas reiškė perėjimą iš Europos bendradarbiavime nedalyvavusios respublikos į Europos Sąjungos narę. Nuo tada šalis dalyvauja bendruose sprendimų priėmimo procesuose ir yra integruota į bendrąją rinką. Todėl metinės primena ne tik kelių valstybių priėmimą, bet ir Latvijos įtraukimą į Europos politinę ir ekonominę tvarką. Leidinys šį bendrą istorinį kontekstą perteikia iš Latvijos perspektyvos.
2 eurai neapyv./BU
- Briaunos užrašas
- DIEVS ★ SVĒTĪ ★ LATVIJU (DIEVAS ★ LAIMINK ★ LATVIJĄ)
Tiražai pagal išleidimo formą
bankinės būklės/BU
–
Serijos
Pranešti apie klaidą
Apie klaidas gali pranešti prisijungę nariai. Registracija nemokama – po jos galėsite tęsti čia
