Graikija · 25-osios 2004 m. ES plėtros metinės

2004 m. gegužės 1 d. dešimt valstybių vienu metu įstojo į Europos Sąjungą: Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Malta ir Kipras. Taip iš esmės pasikeitė politinis ir geografinis Sąjungos pavidalas. Pirmą kartą jai priklausė valstybės iš buvusios socialistinės Europos dalies ir dvi Viduržemio jūros salos.

Prieš plėtrą vyko ilgus metus trukusios stojimo derybos. Tarp priėmimo sąlygų buvo stabilios demokratinės institucijos, teisinės valstybės struktūros, mažumų apsauga ir veikianti rinkos ekonomika. Stojančios valstybės taip pat turėjo perimti galiojančią Europos Sąjungos teisę, vadinamąjį acquis communautaire. Todėl plėtra buvo ne tik politinis sprendimas, bet ir platus prisitaikymo procesas.

Jos istorinis pagrindas buvo politinė Europos pertvarka pasibaigus Šaltajam karui. Valstybės, anksčiau priklausiusios skirtingoms politinėms ir ekonominėms sistemoms, buvo įtrauktos į bendrą sistemą. Narystė turėjo padėti jų demokratinei ir ekonominei raidai, taip pat suteikti Europos bendradarbiavimui platesnį pagrindą. Jau esamoms valstybėms narėms įstojimas reiškė Europos institucijų ir sprendimų priėmimo procedūrų pritaikymą.

Tuo metu Graikija jau buvo Europos Bendrijos, vėliau – Europos Sąjungos, narė, todėl šiame plėtros procese dalyvavo kaip esama valstybė narė. Jubiliejaus pasirinkimas Graikijos proginei monetai nurodo Europos vienijimosi raidą už nacionalinių sienų ribų. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne vienam asmeniui ar statiniui, o politiniam žingsniui, kuriuo kelios valstybės buvo visam laikui įtrauktos į bendras Europos Sąjungos struktūras.