Nyderlandai · 25-osios 2004 m. Europos Sąjungos plėtros metinės

Europos Sąjungos plėtra 2004 metais buvo susijusi su politiniais pokyčiais Europoje pasibaigus Šaltajam karui. Kelios Vidurio, Rytų ir Pietų Europos valstybės pakeitė savo politines ir ekonomines sistemas bei siekė glaudesnės integracijos į Europos bendrijas. Joms įstojus, anksčiau egzistavęs Europos susiskaldymas instituciniu lygmeniu buvo dar labiau įveiktas.

2004 m. gegužės 1 d. Kipras, Malta, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Estija, Latvija ir Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Tai buvo iki tol didžiausia plėtros banga. Šalys kandidatės, be kita ko, turėjo atitikti teisinės valstybės ir demokratijos reikalavimus, turėti veikiančią rinkos ekonomiką bei perimti bendrąją Europos Sąjungos teisę. Šios sąlygos buvo apibendrintos Kopenhagos kriterijų pavadinimu.

Naujųjų valstybių narių priėmimas pakeitė Europos Sąjungos politinę geografiją. Jos institucijos, sprendimų priėmimo procedūros ir bendros programos turėjo būti pritaikytos prie didesnio narių skaičiaus. Kartu suintensyvėjo šalių, kurios anksčiau priklausė skirtingiems politiniams blokams, bendradarbiavimas. Naujųjų valstybių narių gyventojams įstojimas buvo susijęs su galimybe laisviau judėti, dirbti ir studijuoti Sąjungoje. Šios teisės, priklausomai nuo šalies ir srities, iš dalies buvo įvestos taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas.

Nyderlandai dar prieš plėtrą priklausė Europos Sąjungai ir dalyvavo Europos integracijos procese. Todėl proginėje monetoje ši sukaktis vaizduojama bendros Europos raidos požiūriu. Jos proga prisimenamas ne konkretus nacionalinis įvykis, o Europos Sąjungos sudėties ir politinės santvarkos pokytis. Šios temos pasirinkimas nurodo į ilgalaikį valstybių narių bendradarbiavimą ir dešimties šalių priėmimą į bendras Europos struktūras.