Vokietija · Nordrhein-Westfalen – Aachener Dom (serija: Bundesländer II, 5-asis leidimas)

Aachener Dom ištakos siekia Karls des Großen rūmų koplyčią. Frankų valdovas ją apie 800 m. pastatė kaip savo rūmų Aachene centrą. Centrinis pastatas su aštuonkampiu interjeru 805 m. buvo pašventintas dalyvaujant popiežiui Leo III. Jis atliko rūmų bažnyčios funkciją ir įkūnijo politinę idėją paversti Aacheną atnaujintos Vakarų imperijos centru. Po Karlo mirties bažnyčia tapo jo palaidojimo vieta; jo kapas ir šiandien yra katedroje.

Viduramžiais Aachenas buvo glaudžiai susijęs su Šventosios Romos imperijos karalyste. 936–1531 m. ten buvo karūnuota daugybė Romos ir Vokietijos karalių. Karūnacijos vyko Marienkirche, kaip iš pradžių buvo vadinama katedra, ir suteikė Aachenui ypatingą politinę reikšmę. Vėlesnės pastato dalys išplėtė karolingų rūmų koplyčią, tarp jų – gotikinis choras, dėl didelių langų dar vadinamas „Glashaus“. Taip katedra apima įvairius statybos etapus ir leidžia pamatyti Europos sakralinės architektūros raidą.

Aachenas taip pat turi ilgas piligrimystės vietos tradicijas. Katedroje garbinamos kelios relikvijos, tarp jų vadinamasis Marijos drabužis, Jėzaus vystyklai, Jono Krikštytojo nukirsdinimo drobulė ir Jėzaus juosmens apdangalas. Šios šventenybės nuo viduramžių reguliariai rodomos per Aachener Heiligtumsfahrt.

Katedra pasirinkta kaip pastatas, kuris už regiono ribų atskleidžia dabartinio Nordrhein-Westfalen istoriją. Ji taip pat simbolizuoja karolingų praeitį, viduramžių imperijos istoriją ir krikščionišką Europos raidą. 1978 m. Aachener Dom tapo pirmuoju Vokietijos pastatu, įtrauktu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Aiški ir plačiai žinoma jo architektūrinė forma ypač tinka kaip vaizdinis krašto simbolis monetų serijoje, pristatančioje Vokietijos federalines žemes pagal joms būdingas vietas ir kultūros vertybes.