Bulgarija · 150 metų Tarnowo konstitucijai

Konstitucija atsirado Bulgarijos politinio pertvarkymo laikotarpiu po 1877/78 m. Rusijos–Osmanų karo. 1878 m. Berlyno sutartyje buvo numatyta įsteigti autonominę Bulgarijos kunigaikštystę, valdomą Osmanų siuzereniteto sąlygomis. Todėl naujajai valstybei reikėjo sukurti politinius ir teisinius pagrindus. Šio uždavinio ėmėsi Tarnowo posėdžiavęs Konstitucinis nacionalinis susirinkimas.

Delegatai priėmė palyginti liberalią konstituciją. Joje buvo įtvirtinta paveldima kunigaikščio valdžia ir tautos atstovybė, taip pat nustatyti valstybės institucijų įgaliojimai. Be to, joje buvo nuostatų dėl pagrindinių piliečių teisių, lygybės prieš įstatymą bei administracijos ir teisingumo sistemos organizavimo. Iš pradžių rinkimų teisė buvo suteikta tik vyrams piliečiams. Taip konstitucija susiejo monarchinius elementus su parlamentiniais ir teisinės valstybės principais.

Tarnowo kaip posėdžių vieta pasirinktas neatsitiktinai. Miestas buvo viduramžių Bulgarijos imperijos centras ir jos sostinė iki osmanų užkariavimo. Jo pasirinkimas susiejo naujai susikūrusį valstybingumą su viduramžių Bulgarijos istorija. Todėl konstitucijos pavadinimas nurodo ne tik jos atsiradimo vietą, bet ir istorinę tradiciją, kuria rėmėsi jauna valstybė.

Vėlesniais dešimtmečiais konstitucija buvo ne kartą pakeista ir tam tikrais laikotarpiais sustabdyta. Tačiau ji išliko Bulgarijos politinės raidos atskaitos tašku ir po politinių permainų buvo vėl atkuriama. Galutinai ji nustojo galioti tik pasibaigus monarchinei valstybės santvarkai ir įkūrus komunistinę sistemą.

Taigi moneta primena ne tik vieno įstatymo priėmimą. Jos išleidimo proga simbolizuoja modernios Bulgarijos konstitucinės santvarkos pradžią ir valstybės institucijų kūrimą atkūrus politinę autonomiją. 150-ųjų metinių pasirinkimas siejamas su šiuo ankstyvuoju Bulgarijos valstybingumo formavimosi laikotarpiu.