Apyvartinių monetų rinkinys BU

Po Liuksemburgo išlaisvinimo per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji Kunigaikštystė įvedė visuotinę karo prievolę. Šis sprendimas buvo susijęs su vokiečių okupacijos patirtimi ir vėlesniu šalies įtraukimu į Vakarų saugumo sistemą. 1949 m. Liuksemburgas buvo viena iš NATO steigiamųjų narių ir taip įsipareigojo, nepaisant mažo dydžio, prisidėti prie bendrosios gynybos.

1967 m. karo prievolė buvo panaikinta. Nuo tada Liuksemburgo kariuomenę sudaro asmenys, savanoriškai pasirenkantys karinę tarnybą, taip pat profesinės karo tarnybos kariai ir civiliai darbuotojai. „Savanoriškoji kariuomenė“ šiuo atveju nereiškia, kad tarnyba yra neapmokama ar atliekama neatlygintinai, o reiškia, kad niekas nėra šaukiamas dėl visuotinės prievolės. Šis pertvarkymas atitiko ribotas šalies personalo galimybes ir lėmė mažesnių, nuolat parengtų ginkluotųjų pajėgų susiformavimą.

Kariuomenės užduotys neapsiriboja savo valstybės teritorijos gynyba. Liuksemburgas pagal savo galimybes dalyvauja bendrose NATO, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų operacijose bei struktūrose. Tai, be kita ko, indėlis į taikos palaikymo misijas, daugianacionalinius junginius, logistinę paramą ir humanitarinę pagalbą. Dažnai šalis glaudžiai bendradarbiauja su sąjungininkų valstybių, ypač Belgijos, ginkluotosiomis pajėgomis.

Didysis kunigaikštis Henri yra Liuksemburgo valstybės vadovas nuo 2000 metų. Monetos išleidimo metu jis taip pat turėjo konstitucinį statusą ginkluotųjų pajėgų atžvilgiu. Jo portretas simboliškai susieja kariuomenę ir valstybę. Kartu tai atitinka Liuksemburgo praktiką nacionalinėse euro monetų pusėse vaizduoti valdantįjį didįjį kunigaikštį.

Ši sukaktis suteikė progą prisiminti ilgalaikį Liuksemburgo gynybos politikos pokytį: perėjimą nuo šaukimu grindžiamos kariuomenės prie savanoriškumo pagrindu veikiančių ginkluotųjų pajėgų. Taigi moneta skirta ne vienai konkrečiai karinei operacijai, o nuo 1967 m. galiojančiai organizacinei formai.