Slovakija · 50-osios Charta 77 metinės

Charta 77 atsirado komunistų valdomoje Čekoslovakijos valstybėje. Tiesioginį jos atsiradimo kontekstą sudarė 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamasis aktas. Čekoslovakija buvo pasirašiusi šį dokumentą ir jame, be kita ko, įsipareigojusi gerbti pagrindines žmogaus teises ir pilietines laisves. Charta 77 autoriai nurodė, kad šių įsipareigojimų savo šalyje nebuvo laikomasi.

Šis pareiškimas nebuvo politinė partija ir nesiekė tapti alternatyvia vyriausybe. Jis laikė save nepriklausoma piliečių iniciatyva. Jo signatarai reikalavo, kad valstybė laikytųsi savo pačios įstatymų ir prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Tarp pirmųjų atstovų buvo rašytojas Václav Havel, filosofas Jan Patočka ir buvęs užsienio reikalų ministras Jiří Hájek. Charta rėmė skirtingos politinės ir pasaulėžiūrinės kilmės žmonės, tarp jų krikščionys ir buvę komunistų partijos nariai.

Pareiškimo paskelbimas sukėlė valstybės represijas. Signatarai buvo tardomi, sekami, verčiami palikti darbą arba kitaip spaudžiami. Jan Patočka mirė po kelių valstybės saugumo tardymų. Valdžios institucijos taip pat mėgino viešai diskredituoti signatarus ir įbauginti kitus rėmėjus. Nepaisant to, Charta daugelį metų išliko atskaitos tašku opozicinėms grupėms ir reikalavimui sudaryti sąlygas nepriklausomai visuomeninei organizacijai.

Jos poveikis taip pat pasireiškė vėlesnėse Čekoslovakijos pilietinių teisių judėjimo iniciatyvose. Per 1989 m. rudenį vykusius politinius lūžius buvę Charta atstovai ir rėmėjai buvo tarp asmenų, kurie darė įtaką dialogui su valstybės valdžia ir perėjimui prie demokratinės politinės sistemos. Taigi Slovakijos proginė moneta skirta ne tik istorinio dokumento paskelbimui, bet ir primena ilgalaikes pavienių asmenų pastangas užtikrinti teisinę valstybę, saviraiškos laisvę ir tarptautiniu mastu prisiimtų teisių įgyvendinimą.