San Marinas · 500-osios Giorgio Vasari gimimo metinės

Giorgio Vasari buvo kilęs iš Arezzo Toskanoje ir daugiausia dirbo Florenz. Ten jis tarnavo Medici kunigaikščiui Cosimo I. Jo profesinė savivoka atitiko įvairiapusį Renesanso menininko idealą: tapyba, architektūra, rūmų švenčių rengimas ir išsilavinimu grįstas domėjimasis menu buvo glaudžiai susiję.

Žinomiausias Vasari literatūros kūrinys – italų tapytojų, skulptorių ir architektų biografijos, pirmą kartą paskelbtos 1550 m., o 1568 m. išleistos išplėstos. Jose jis Italijos meno raidą pateikė kaip istorinį procesą. Pasakojimas apima laikotarpį nuo vėlyvųjų viduramžių menininkų per Florenz ankstyvąjį Renesansą iki Michelangelo, kurį Vasari ypač išaukštino. Nors jo pasakojimuose yra anekdotų, šališkų vertinimų ir faktinių klaidų, jie ilgam suformavo daugelio Renesanso menininkų vaizdą. Be to, jie padėjo įtvirtinti požiūrį į menininkus ne tik kaip į amatininkus, bet ir kaip į individualius kūrėjus, turinčius savitą biografiją.

Kaip architektas Vasari Florenz vadovavo Uffizien statybai; iš pradžių juose turėjo įsikurti kunigaikštystės administracinės ir teisminės institucijos. Su jo vardu taip pat siejamas dengtas koridorius, jungiantis Palazzo Vecchio ir Palazzo Pitti. Šis vadinamasis Vasari-Korridor eina, be kita ko, per Ponte Vecchio ir suteikė kunigaikščio dvarui nuo gatvės erdvės atskirtą kelią tarp valdymo ir gyvenamosios vietos.

Monetoje panaudota vaizduojama tema paimta iš Senojo Testamento Judit knygos. Našlė Judit išvyksta į priešo karo vado Holofernes stovyklą, jį nužudo ir taip išgelbsti apgultą savo miestą. Renesanso mene ši scena buvo vaizduojama kaip drąsos, gudrumo ir pergalės prieš daug stipresnį priešininką pavyzdys. Būtent nukirsdinimas dailininkams suteikė galimybę sukurti dramatišką figūrų kompoziciją.

Apvalus jubiliejus suteikė San Marino progą pagerbti Vasari kaip Italijos Renesanso kultūros atstovą. Ši mažoji valstybė savo proginėse monetose reguliariai renkasi bendro italų ir Europos kultūros paveldo temas.