Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 523 2024
Lizdinė pakuotė
UNC/BU
Blisteris BU
Vokietija · Paulskirchenverfassung 175-osios metinės
Tiražas19 000
Išleidimo kaina20,95 €
Išleidimo data2024-03-21
PakuotėLizdinė pakuotė
Briaunos užrašasEINIGKEIT UND RECHT UND FREIHEIT + federalinis erelis
Rinkos kaina24,90 €
Variantai
1Vokietija, A · A · Kalyklos ženklas A · BU · Lizdinė pakuotė · Tiražas 19 000
Išleidimo proga
Moneta skirta Frankfurter Verfassung („Paulskirchenverfassung“) 175-osioms metinėms paminėti – pirmam bandymui sukurti vieningos Vokietijos valstybinę konstituciją. Motyve pavaizduota Paulskirche, į ją įžengiant Nationalversammlung deputatams, taip pat konstitucijos dokumentas ir plunksna – Frankfurter parlamento simboliai. Virš jų pavaizduotos moteriškos Vienybės, Teisės ir Laisvės alegorijos bei juoda, raudona ir auksinė vėliava; krašte įrašyta „PAULSKIRCHENVERFASSUNG 1849“.
Motyvas
Motyvas vaizduoja teminius elementus keliais vienas kitą dengiančiais sluoksniais. Pirmame plane pavaizduota perspektyvinė Paulskirche scena, kai į ją įžengia Nationalversammlung deputatai. Ji dengia konstitucijos dokumento ir rašiklio plunksnos, simbolizuojančių Frankfurto parlamento rezultatą, atvaizdą. Virš jų matomos trys moteriškos alegorijos – vienybė, teisė ir laisvė – bei trispalvė vėliava (juoda–raudona–auksinė). Išraiškingas trimatis monetos reljefas įkūnija demokratinių principų, pirmą kartą raštu iš esmės įtvirtintų Paulskirchenverfassung, amžinumą. Monetos vidinės dalies pakraštyje iškaltas užrašas „PAULSKIRCHENVERFASSUNG 1849“. Apačioje matomi išleidimo metai „2024“, išleidusios valstybės santrumpa „D“, atitinkamos kalyklos ženklas („A“, „D“, „F“, „G“ arba „J“) ir menininko Bodo Broschat iš Berlin inicialai.
Ant išorinio monetos žiedo pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Ant išorinio monetos žiedo pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Frankfurter Nationalversammlung kilo iš 1848 m. kovo revoliucijos. Daugelyje Vokietijos valstybių piliečiai reikalavo politinio dalyvavimo, spaudos laisvės, pagrindinių teisių ir nacionalinės vienybės. Pagal skirtingas atskirų valstybių taisykles išrinkti deputatai susirinko 1848 m. gegužės 18 d. Tarp jų daugiausia buvo teisininkų, profesorių, valdininkų ir kitų išsilavinusios buržuazijos atstovų; moterys neturėjo nei aktyviosios, nei pasyviosios rinkimų teisės.
Posėdžių vieta buvo evangelikų Paulskirche Frankfurt am Main. Jos didelė ir aiški vidaus erdvė labiau tiko parlamentiniam susirinkimui nei tuo metu mieste buvę pasaulietiniai pastatai. Nuo tada ši bažnyčia laikoma Vokietijos demokratijos istorijos atminimo vieta. Dabartinis pastatas po sunaikinimo Antrojo pasaulinio karo metais buvo atstatytas ir 1948 m., minint šimtuosius Nationalversammlung metus, vėl atidarytas.
Deputatai turėjo kartu sukurti valstybinę santvarką ir reaguoti į aktualius konfliktus. Be kita ko, buvo ginčijamasi dėl būsimos valstybės sienų, santykių su Austrija ir Prūsija, taip pat dėl klausimo, ar Vokietija turėtų tapti respublika, ar monarchija. Galiausiai priimtame projekte buvo numatyta federacinė konstitucinė valstybė su parlamentu, vyriausybe, nepriklausoma teiseauga ir paveldimu imperatoriumi priešakyje. Pagrindinių teisių katalogas, be kita ko, įtvirtino lygybę prieš įstatymą, tikėjimo ir sąžinės laisvę, nuomonės ir spaudos laisvę, taip pat luominių privilegijų panaikinimą.
Prūsijos karalius Friedrich Wilhelm IV. atsisakė jam pasiūlytos imperatoriaus karūnos. Naujosios santvarkos nepripažino ir kelios Vokietijos atskirų valstybių vyriausybės. Dėl to Nationalversammlung prarado politinį pagrindą; jos likutis, perkeltas į Stuttgart, 1849 m. birželį buvo paleistas.
Nors konstitucija netapo nuolat galiojančia, jos pagrindinių teisių samprata ir parlamentiniai principai turėjo įtakos vėlesnėms Vokietijos konstitucijoms. Todėl jubiliejus suteikė progą prisiminti konfliktų kupiną parlamentarizmo, nacionalinio susivienijimo ir konstituciškai garantuotų laisvės teisių Vokietijoje pradžią.
Posėdžių vieta buvo evangelikų Paulskirche Frankfurt am Main. Jos didelė ir aiški vidaus erdvė labiau tiko parlamentiniam susirinkimui nei tuo metu mieste buvę pasaulietiniai pastatai. Nuo tada ši bažnyčia laikoma Vokietijos demokratijos istorijos atminimo vieta. Dabartinis pastatas po sunaikinimo Antrojo pasaulinio karo metais buvo atstatytas ir 1948 m., minint šimtuosius Nationalversammlung metus, vėl atidarytas.
Deputatai turėjo kartu sukurti valstybinę santvarką ir reaguoti į aktualius konfliktus. Be kita ko, buvo ginčijamasi dėl būsimos valstybės sienų, santykių su Austrija ir Prūsija, taip pat dėl klausimo, ar Vokietija turėtų tapti respublika, ar monarchija. Galiausiai priimtame projekte buvo numatyta federacinė konstitucinė valstybė su parlamentu, vyriausybe, nepriklausoma teiseauga ir paveldimu imperatoriumi priešakyje. Pagrindinių teisių katalogas, be kita ko, įtvirtino lygybę prieš įstatymą, tikėjimo ir sąžinės laisvę, nuomonės ir spaudos laisvę, taip pat luominių privilegijų panaikinimą.
Prūsijos karalius Friedrich Wilhelm IV. atsisakė jam pasiūlytos imperatoriaus karūnos. Naujosios santvarkos nepripažino ir kelios Vokietijos atskirų valstybių vyriausybės. Dėl to Nationalversammlung prarado politinį pagrindą; jos likutis, perkeltas į Stuttgart, 1849 m. birželį buvo paleistas.
Nors konstitucija netapo nuolat galiojančia, jos pagrindinių teisių samprata ir parlamentiniai principai turėjo įtakos vėlesnėms Vokietijos konstitucijoms. Todėl jubiliejus suteikė progą prisiminti konfliktų kupiną parlamentarizmo, nacionalinio susivienijimo ir konstituciškai garantuotų laisvės teisių Vokietijoje pradžią.