Malta · Serija: priešistorinės vietovės, Skorbos šventykla

Skorba priklauso Maltos šventyklų kultūrai, susiformavusiai neolito laikotarpiu. Tuo metu Maltoje ir Goze iš didelių kalkakmenio blokų buvo statomi laisvai stovintys kompleksai su keliomis pusapvalėmis kameromis. Tiksli jų paskirtis iki galo nėra išaiškinta. Rasti altoriai, gyvūnų kaulai ir mažos figūrėlės leidžia manyti, kad jie buvo naudojami bendruomeniniams ritualams. Kartu jie buvo visuomenės, besivertusios žemdirbyste ir gyvulininkyste bei gyvenusios nuolatinėse gyvenvietėse, dalis.

Palyginti žemos Skorbos sienų liekanos apie pirminę tokių kompleksų išvaizdą suteikia mažiau informacijos nei geriau išlikusios šventyklos. Tačiau tyrimams ypač svarbūs po sienomis ir šalia jų išlikę gyvenvietės kultūriniai sluoksniai. Kasinėjant XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje, vadovaujant britų archeologui Davidui H. Trumpui, buvo aptiktos įvairių laikotarpių trobelių liekanos, židiniai, įrankiai, kaulai ir keramika. Pagal šių sluoksnių seką buvo galima atsekti keramikos formų ir gamybos technologijų pokyčius.

Pagal radimvietę pavadinti kultūros etapai „Grey Skorba“ ir „Red Skorba“. Šie pavadinimai susiję su būdinga pilka ir raudonai dengta keramika. Jie datuojami laikotarpiu prieš statant didžiuosius šventyklų kompleksus ir užpildo spragą tarp ankstyviausių žemdirbių bendruomenių ir vėlesnės šventyklų kultūros. Todėl Skorba yra svarbus atskaitos taškas nustatant kitų Maltos priešistorinių radimviečių chronologiją.

Kompleksas yra serijinio UNESCO pasaulio paveldo objekto „Maltos megalitinės šventyklos“ dalis. Iš pradžių šiam objektui priklausė Ġgantija, vėliau jis buvo išplėstas įtraukiant kitas Maltos šventyklų radimvietes. 2020 m. išleista moneta taip pat priklauso Maltos serijai, kurioje paeiliui pristatomos priešistorinės salų valstybės radimvietės. Anksčiau buvo pagerbtos, be kita ko, Ġgantija, Ħaġar Qim, Mnajdra ir Ta’ Ħaġrat. Taigi Skorbos pasirinkimą lėmė ir jos vieta pasaulio paveldo sąraše, ir reikšmė Maltos archeologinei chronologijai.