Malta · Serija: priešistorinės vietovės, Ta’ Ħaġrat

Ta’ Haġrat priklauso Maltos salų neolito šventyklų kultūrai. Ketvirtajame–trečiajame tūkstantmetyje pr. Kr. tuometinės bendruomenės pastatė kelis statinius iš didelių, be skiedinio sudėtų akmens luitų. Jie iškilo dar prieš Egipto piramides ir pagrindines šiandien matomas Stonehenge dalis. Kadangi tuo metu Maltos gyventojai nenaudojo rašto, nei statytojų vardai, nei tiksli statinių paskirtis neišliko.

Maltos šventykloms būdingos suskaidytos vidaus erdvės su pusapvalėmis apsidėmis, į kurias buvo patenkama iš centrinio koridoriaus. Archeologiniai radiniai, tokie kaip keramika, altoriai, gyvūnų kaulai ir figūrėlės, leidžia manyti, kad čia vykdavo bendruomeninės apeigos ir religiniai ritualai. Tačiau lieka neaišku, su kokiomis dievybėmis ar pažiūromis jos buvo susijusios. Ta’ Haġrat taip pat rastas nedidelis kalkakmeninis dengto pastato modelis. Jis leidžia manyti, kad bent dalis šventyklų iš pradžių galėjo turėti stogus.

XX a. 3-ajame dešimtmetyje Maltos gydytojo ir archeologo Themistocles Zammit vadovaujami kasinėjimai sistemingai atskleidė šį kompleksą. Po šventyklų statiniais aptikti pėdsakai rodo, kad ši vieta buvo apgyvendinta ir anksčiau. Ta’ Haġrat nėra pavienis objektas – jis priklauso ilgai gyvenviečių ir statybos tradicijai Mġarr apylinkėse. Netoliese yra kita priešistorinė archeologinė vietovė – Skorba.

UNESCO kelis Maltos šventyklų kompleksus įtraukia į bendrą pasaulio paveldo objektą. Iš pradžių 1980 m. į sąrašą buvo įtraukta Ġgantija Gozo saloje, o 1992 m. įrašas išplėstas įtraukiant ir kitas Maltos šventyklų vietoves, tarp jų Ta’ Haġrat. Moneta buvo daugiametės Maltos 2 eurų serijos, skirtos šalies priešistorinėms vietovėms, dalis. Šioje serijoje atskiri kompleksai vienas po kito buvo pristatyti kaip savarankiškos neolito kultūros liudijimai.