Malta · Serija: Priešistorinės vietovės, Mnajdra

Išleidimo data2018-06-21

Bendras tiražas335 000

ES maksimumas320 000

Laidos3

Briaunos užrašas2 ✠✠ × 6, pakaitomis įprastai ir apverstai

UžrašasMNAJDRA / TEMPLES / 3600-2500 BC / MALTA / 2018

DizainerisNoel Galea Bason

KalyklaMonnaie de Paris, Pessac

Išleidimo proga

Atminimo moneta pagerbia į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą įtrauktas priešistorines Mnajdra šventyklas. Motyve pavaizduotas iš trijų šventyklų sudarytas kompleksas, kurio seniausios dalys datuojamos maždaug 3600–3200 m. pr. Kr. Mnajdra žinoma dėl astronominės orientacijos pagal lygiadienį ir vasaros saulėgrįžą; motyvą papildo įrašai „MNAJDRA“, „TEMPLES“ ir „3600-2500 BC“.

Motyvas

Monetos vidinėje dalyje pavaizduotos priešistorinės Malta šventyklos Mnajdra, kurios yra UNESCO pasaulio paveldo dalis. Priešistorines Mnajdra vietoves sudaro trys šventyklos, sugrupuotos aplink ovalo formos aikštę. Jos yra pietinėje pakrantėje, maždaug už 500 m nuo Hagar Qim. Mnajdra garsėja astronomine orientacija; atrodo, kad pietinė šventykla buvo pastatyta lygiadieniui ir vasaros saulėgrįžai pažymėti. Seniausios komplekso dalys datuojamos maždaug 3600–3200 m. pr. Kr. Viršutiniame dešiniajame monetos motyvo pakraštyje viena po kita yra įrašytos „MNAJDRA“, „TEMPLES“ ir datos „3600-2500 BC“. Apatiniame kairiajame monetos vidinės dalies pakraštyje matomi monetą išleidusios valstybės pavadinimas „MALTA“ ir po juo išleidimo metai „2018“.

Monetos išoriniame žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Mnajdra priklauso vadinamajai Maltos šventyklų kultūrai, kuri neolito laikotarpiu susiformavo Malta ir Gozo salose. Jos statinius kūrė bendruomenės, gyvenusios iš žemdirbystės ir gyvulininkystės ir neturėjusios metalinių įrankių. Nepaisant to, jos gabeno ir apdirbo didelius kalkakmenio luitus. Rašytinių šių gyventojų liudijimų neišliko, todėl jų visuomeninę organizaciją ir religinius įsitikinimus galima atkurti tik iš statinių formų, laidojimo vietų ir radinių.

Maltos šventykloms būdingi monumentalūs įėjimai iš vertikalių akmens luitų su virš jų esančiais skersiniais akmenimis, taip pat vidinės erdvės su pusapvalėmis nišomis. Akmens plokštės, aukurai, gyvūnų kaulai ir figūriniai atvaizdai liudija bendruomenines apeigas ir aukojimo veiksmus. Tačiau nėra tiksliai nustatyta, kokios dievybės buvo garbinamos ir kaip buvo naudojamos atskiros patalpos. Šiandien atviros erdvės tikriausiai bent iš dalies buvo dengtos. Mnajdra pastatyta iš įvairių vietinių kalkakmenio rūšių; ypač apkrautoms išorės dalims naudotas kietesnis akmuo.

Maltos šventyklų statiniai yra savarankiškos salų tradicijos dalis. Nors buvo palaikomi ryšiai su kitomis Viduržemio jūros regiono bendruomenėmis, architektūrai ir įrangai būdingos savitos vietinės formos. Šventyklų laikotarpio pabaigoje ši statybos tradicija nutrūko. Priežastys nežinomos; svarstomi aplinkos, ūkinės veiklos ar gyventojų pokyčiai.

UNESCO įrašas apima kelias megalitinių šventyklų vietoves Malta ir Gozo, tarp jų ir Ġgantija, Ħaġar Qim, Tarxien, Ta’ Ħaġrat bei Skorba. Kartu jos dokumentuoja įvairius salyno priešistorinės architektūros raidos etapus.

Moneta buvo Maltos serijos, skirtos priešistorinėms vietovėms, dalis. Ši serija pradėta 2016 su Ġgantija ir tęsta 2017 su Ħaġar Qim. Mnajdra pasirinkimas įtraukė šią vietovę į archeologinių motyvų seką, kuria Malta ant apyvartinių monetų vaizdavo savo ikiantikinį kultūros paveldą.