2 eurai neapyv./BU

Trier romėnų laikais susikūrė kaip Augusta Treverorum keltų genties Treverer teritorijoje. Miestas išsivystė į administracinį ir prekybos centrą. Vėlyvojoje antikoje jis kurį laiką buvo Romos imperatorių rezidencija ir vakarinės imperijos dalies politinis centras. Iš šios epochos, be miesto vartų, išliko Kaiserthermen, Barbarathermen, Amphitheater ir Konstantinbasilika.

Vartai buvo pastatyti II amžiaus pabaigoje iš didelių smiltainio luitų. Akmenys buvo sudėti be skiedinio ir iš pradžių sujungti geležinėmis sąvaržomis. Dvi pravažiavimo angos, kelių aukštų bokštai ir vidinis kiemas buvo skirti eismo kontrolei. Tikėtina, kad statinys liko iš dalies neužbaigtas. Dabartinis jo pavadinimas kilo viduramžiais ir susijęs su tamsia smiltainio spalva; romėniškas pavadinimas nėra išlikęs.

Tai, kad statinys išliko, lėmė jo pritaikymas kitai paskirčiai. XI amžiuje jame apsigyveno iš rytinės Viduržemio jūros regiono dalies kilęs atsiskyrėlis Simeon. Po jo mirties vartai buvo paversti šventajam Simeonui pašvęsta dviguba bažnyčia. Tuo metu buvo įrengtos apsidės, laiptų konstrukcijos ir kiti bažnytiniai elementai. Napoleono įsakymu XIX amžiaus pradžioje šie priestatai daugiausia pašalinti, siekiant atkurti romėnišką išvaizdą. Vis dėlto viduramžių naudojimo pėdsakai tebėra atpažįstami.

Nuo 1986 metų šie vartai kartu su kitais romėnų laikotarpio Trier paminklais, Dom ir Liebfrauenkirche, priklauso UNESCO pasaulio paveldui. Taip jie primena ir romėnišką dabartinės Rheinland-Pfalz praeitį, ir vėlesnį požiūrį į antikinį statybinį paveldą.

Vokietijos federalinių žemių serijoje nuo 2006 metų kasmet viena žemė buvo pristatoma pagal pasirinktą statinį. Eiliškumas iš esmės buvo derinamas su rotacine pirmininkavimo Bundesrat tvarka. Rheinland-Pfalz atveju motyvui tiko romėnų laikotarpio statinys iš Trier, nes jis viename iš karto atpažįstamame istoriniame liudijime sutelkia ilgą žemės gyvenviečių ir administravimo istoriją.