Lietuva · Lietuvių kalba

Išleidimo data2015-12-14

Bendras tiražas1 000 000

ES maksimumas1 000 000

Laidos2

Briaunos užrašasLAISVĖ ★ VIENYBĖ ★ GEROVĖ ★

UžrašasAČIŪ / LIETUVA / 2015

DizainerisLiudas Parulskis, Giedrius Paulauskis

KalyklaUAB Lietuvos monetų kalykla, Vilnius (Lithuania)

Išleidimo proga

Atminimo moneta skirta lietuvių kalbai ir primena lietuviškų knygų spausdinimo lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimo 100-ąsias metines. Motyve pavaizduotas žodis „AČIŪ“ („AČIŪ“), užrašytas specialiai sukurtu lietuvišku šriftu; fone visi lietuvių kalbos rašmenys pateikti kaip raktažodžių debesis. Apačioje įrašyta „LIETUVA“ ir metų skaičius „2015“.

Motyvas

Monetos motyve pavaizduotas žodis „AČIŪ“ (padėka) – vienas gražiausių lietuvių kalbos žodžių. Šiam projektui, minint lietuviškų knygų spausdinimo lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimo šimtąsias metines, buvo sukurtas specialus lietuviškas šriftas, paremtas lotynišku šriftu ir geriau pritaikytas dažniausiai vartojamų lietuvių kalbos raidžių deriniams. Monetos motyvo fone pavaizduotos visos lietuvių kalbos raidės, išdėstytos kaip raktinių žodžių debesyje. Apačioje matomas leidžiančiosios valstybės pavadinimas „LIETUVA“, o po juo – metų skaičius „2015“. Apačioje dešinėje, po žodžiu „AČIŪ“, išgraviruotas Lietuvos monetų kalyklos ženklas. Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Draudimas siejamas su Rusijos imperijos politika. XIX amžiuje didžioji Lietuvos dalis priklausė Rusijos imperijai. Po 1863 m. sukilimo prieš Rusijos valdžią nuo 1864 m. valdžios institucijos uždraudė lietuviškus leidinius lotynišku raštu. Vietoj jo lietuviški tekstai turėjo būti spausdinami kirilicos raidėmis. Ši priemonė buvo rusinimo politikos dalis, kuria siekta susilpninti lenkų kultūros ir Katalikų bažnyčios įtaką bei glaudžiau susieti gyventojus su carine imperija.

Draudimas nebuvo taikomas pačiai lietuvių kalbai, bet pirmiausia jos rašytiniam vartojimui tradiciniu lotynišku alfabetu. Todėl lietuviškos knygos, laikraščiai, maldaknygės ir elementoriai buvo spausdinami už Rusijos imperijos ribų, ypač Rytų Prūsijoje. Iš ten vadinamieji knygnešiai spaudinius slapta gabendavo per sieną. Už jų platinimą ir laikymą galėjo grėsti baudžiamoji atsakomybė. Šiame tinkle, be profesionalių kontrabandininkų, dalyvavo dvasininkai, valstiečiai, mokytojai ir lietuvių tautinio judėjimo nariai.

Pasipriešinimas draudimui prisidėjo prie to, kad kalba ir lotyniškas raštas tapo savitos lietuviškos tapatybės ženklais. Tuo pat metu kūrėsi slaptos mokyklos, kuriose vaikai mokėsi skaityti ir rašyti lietuviškai. To meto spauda padėjo formuotis šiuolaikinei bendrinei kalbai ir politiškai organizuotis tautiniam judėjimui. Panaikinus draudimą, lietuviška leidyba ir periodinė spauda vėl galėjo viešai plėtotis. Kovo 16-oji, žinomo knygnešio Jurgio Bielinis gimimo diena, Lietuvoje minima kaip Knygnešių diena.

Taigi kalbos pasirinkimas monetos tema nurodo ne tik kalbinius ypatumus. Jis primena laikotarpį, kai alfabetas, švietimas ir knygų platinimas buvo tiesiogiai susiję su kultūriniu tautos siekiu išsaugoti savo tapatybę. Minimas šimtasis jubiliejus susijęs su 2004 metais; jam sukurta rašmenų kompozicija vėliau buvo panaudota 2015 m. monetai.