Vokietija · Hessen, Frankfurto Paulskirche

Paulskirche 1789–1833 m. buvo pastatyta kaip pagrindinė Frankfurto evangelikų bažnyčia. Jos ovali vidaus erdvė suteikė vietos dideliems susirinkimams. Todėl per 1848 m. revoliuciją pastatas buvo pasirinktas visos Vokietijos parlamento posėdžių vieta. Tuo metu Frankfurtas buvo laisvasis miestas ir kartu Deutscher Bund, laisvos suverenių Vokietijos valstybių sąjungos, būstinė.

Nacionalinis susirinkimas pirmą kartą susirinko 1848 m. gegužės 18 d. Prieš tai vyko protestai prieš cenzūrą ir valdžios savivalę, taip pat buvo reikalaujama pagrindinių teisių, politinio dalyvavimo ir Vokietijos nacionalinės valstybės. Atstovai buvo renkami pagal skirtingas atskirų valstybių rinkimų procedūras. Rinkimai neatitiko šiandienos demokratinių standartų: moterys buvo nušalintos, be to, regionuose galiojo ir kitų apribojimų.

1849 m. kovą susirinkimas priėmė vadinamąją Paulskirchenverfassung. Joje buvo pagrindinių teisių katalogas ir numatyta federacinė Vokietijos konstitucinė valstybė, kurios valstybės vadovas turėjo būti paveldimas imperatorius. Tačiau Prūsijos karalius Friedrich Wilhelm IV atsisakė jam pasiūlytos imperatoriaus karūnos. Kelios vyriausybės nepripažino konstitucijos; Nacionalinis susirinkimas prarado politinę paramą ir galiausiai buvo paleistas. Vokietijos valstybinis suvienijimas įvyko tik 1871 m., susiklosčius kitoms politinėms aplinkybėms.

1944 m. per oro antskrydžius į Frankfurtą Paulskirche sudegė. Ji buvo atstatyta supaprastinta forma ir 1948 m., minint Nacionalinio susirinkimo šimtąsias metines, vėl atidaryta. Nuo tada ji daugiausia naudojama kaip atminimo ir renginių vieta. Joje, be kita ko, vyksta politinės iškilmės ir įteikiama Friedenspreis des Deutschen Buchhandels premija.

Monetos pasirinkimą taip pat lėmė tuometinės federacinių žemių serijos koncepcija: kiekvienais metais buvo pagerbiama žemė, kuriai pagal rotacijos tvarką teko pirmininkauti Bundesrat. Hessen pasirinko Paulskirche – pastatą, turintį aiškų ryšį su šia žeme ir kartu su Vokietijos konstitucijos bei demokratijos istorija.