Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 185 2015
Lizdinė pakuotė
UNC/BU
Blisteris BU
Vokietija · Hessen, Frankfurto Paulskirche
Tiražas40 000
Išleidimo kaina17,80 €
Išleidimo data2015-01-30
PakuotėLizdinė pakuotė
Briaunos užrašasEINIGKEIT UND RECHT UND FREIHEIT + federalinis erelis
Rinkos kaina30,00 €
Variantai
1Vokietija, A · A · Kalyklos ženklas A · BU · Lizdinė pakuotė · Tiražas 40 000
Išleidimo proga
Atminimo moneta skirta federalinei žemei Hessen ir priklauso serijai „Bundesländer“. Motive pavaizduotas klasikinis Frankfurto Paulskirche vaizdas su dominuojančiu bokštu, elipsės formos bažnyčios pastatu ir išryškintais laiptais bei užrašu „HESSEN“. 1849 m. Paulskirche buvo pirmosios laisvai išrinktos vokiečių kraštų tautos atstovybės būstinė ir laikoma Vokietijos demokratijos lopšiu.
Motyvas
Motyvas vaizduoja klasikinį Frankfurto Paulskirche vaizdą (ji buvo pirmosios laisvai išrinktos vokiečių kraštų liaudies atstovybės (1849 m.) būstinė ir laikoma vokiečių demokratijos lopšiu), kuris yra geriausiai atpažįstamas. Jis įspūdingai perteikia įtampą tarp dominuojančio bokšto ir elipsinės bažnyčios struktūros. Šiek tiek per dideli laiptai atrodo kviečiančiai ir kartu pabrėžia po jais esantį užrašą „HESSEN“ (federalinę žemę Hessen, kurioje yra Paulskirche). Vidiniame monetos žiede kairėje taip pat yra data „2015“ ir atitinkamos monetų kalyklos ženklas („A“, „D“, „F“, „G“ arba „J“), o dešinėje – monetą išleidusios valstybės ženklas „D“ ir dailininko inicialai („HH“ – Heinz Hoyer).
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Paulskirche 1789–1833 m. buvo pastatyta kaip pagrindinė Frankfurto evangelikų bažnyčia. Jos ovali vidaus erdvė suteikė vietos dideliems susirinkimams. Todėl per 1848 m. revoliuciją pastatas buvo pasirinktas visos Vokietijos parlamento posėdžių vieta. Tuo metu Frankfurtas buvo laisvasis miestas ir kartu Deutscher Bund, laisvos suverenių Vokietijos valstybių sąjungos, būstinė.
Nacionalinis susirinkimas pirmą kartą susirinko 1848 m. gegužės 18 d. Prieš tai vyko protestai prieš cenzūrą ir valdžios savivalę, taip pat buvo reikalaujama pagrindinių teisių, politinio dalyvavimo ir Vokietijos nacionalinės valstybės. Atstovai buvo renkami pagal skirtingas atskirų valstybių rinkimų procedūras. Rinkimai neatitiko šiandienos demokratinių standartų: moterys buvo nušalintos, be to, regionuose galiojo ir kitų apribojimų.
1849 m. kovą susirinkimas priėmė vadinamąją Paulskirchenverfassung. Joje buvo pagrindinių teisių katalogas ir numatyta federacinė Vokietijos konstitucinė valstybė, kurios valstybės vadovas turėjo būti paveldimas imperatorius. Tačiau Prūsijos karalius Friedrich Wilhelm IV atsisakė jam pasiūlytos imperatoriaus karūnos. Kelios vyriausybės nepripažino konstitucijos; Nacionalinis susirinkimas prarado politinę paramą ir galiausiai buvo paleistas. Vokietijos valstybinis suvienijimas įvyko tik 1871 m., susiklosčius kitoms politinėms aplinkybėms.
1944 m. per oro antskrydžius į Frankfurtą Paulskirche sudegė. Ji buvo atstatyta supaprastinta forma ir 1948 m., minint Nacionalinio susirinkimo šimtąsias metines, vėl atidaryta. Nuo tada ji daugiausia naudojama kaip atminimo ir renginių vieta. Joje, be kita ko, vyksta politinės iškilmės ir įteikiama Friedenspreis des Deutschen Buchhandels premija.
Monetos pasirinkimą taip pat lėmė tuometinės federacinių žemių serijos koncepcija: kiekvienais metais buvo pagerbiama žemė, kuriai pagal rotacijos tvarką teko pirmininkauti Bundesrat. Hessen pasirinko Paulskirche – pastatą, turintį aiškų ryšį su šia žeme ir kartu su Vokietijos konstitucijos bei demokratijos istorija.
Nacionalinis susirinkimas pirmą kartą susirinko 1848 m. gegužės 18 d. Prieš tai vyko protestai prieš cenzūrą ir valdžios savivalę, taip pat buvo reikalaujama pagrindinių teisių, politinio dalyvavimo ir Vokietijos nacionalinės valstybės. Atstovai buvo renkami pagal skirtingas atskirų valstybių rinkimų procedūras. Rinkimai neatitiko šiandienos demokratinių standartų: moterys buvo nušalintos, be to, regionuose galiojo ir kitų apribojimų.
1849 m. kovą susirinkimas priėmė vadinamąją Paulskirchenverfassung. Joje buvo pagrindinių teisių katalogas ir numatyta federacinė Vokietijos konstitucinė valstybė, kurios valstybės vadovas turėjo būti paveldimas imperatorius. Tačiau Prūsijos karalius Friedrich Wilhelm IV atsisakė jam pasiūlytos imperatoriaus karūnos. Kelios vyriausybės nepripažino konstitucijos; Nacionalinis susirinkimas prarado politinę paramą ir galiausiai buvo paleistas. Vokietijos valstybinis suvienijimas įvyko tik 1871 m., susiklosčius kitoms politinėms aplinkybėms.
1944 m. per oro antskrydžius į Frankfurtą Paulskirche sudegė. Ji buvo atstatyta supaprastinta forma ir 1948 m., minint Nacionalinio susirinkimo šimtąsias metines, vėl atidaryta. Nuo tada ji daugiausia naudojama kaip atminimo ir renginių vieta. Joje, be kita ko, vyksta politinės iškilmės ir įteikiama Friedenspreis des Deutschen Buchhandels premija.
Monetos pasirinkimą taip pat lėmė tuometinės federacinių žemių serijos koncepcija: kiekvienais metais buvo pagerbiama žemė, kuriai pagal rotacijos tvarką teko pirmininkauti Bundesrat. Hessen pasirinko Paulskirche – pastatą, turintį aiškų ryšį su šia žeme ir kartu su Vokietijos konstitucijos bei demokratijos istorija.