Portugal · 10 metų grynieji eurai

Išleidimo data2012-02-24

Bendras tiražas519 116

ES maksimumas520 000

Laidos3

Briaunos užrašas5 Wappenschilde + 7 pilys, tolygiai išdėstyti

UžrašasPORTUGAL / 2002-2012

DizainerisHelmut Andexlinger

KalyklaImprensa Nacional Casa da Moeda S.A., Lisboa

Išleidimo proga

Bendra proginė moneta skirta euro įvedimo dešimtosioms metinėms. Centre pavaizduotas euro ženklas kaip tarptautinės valiutos reikšmės simbolis; žmonės, Europos centrinio banko bokštas, laivai, gamyklos ir vėjo jėgainės reiškia finansų pasaulį, prekybą, pramonę, energetiką, taip pat mokslinius tyrimus ir plėtrą. Helmut Andexlinger sukurtas motyvas buvo išrinktas viešame internetiniame balsavime.

Motyvas

Euro ženklas monetos vidinėje dalyje pabrėžia, kad euras tapo itin svarbiu veiksniu Europoje ir visame pasaulyje, o per pastaruosius dešimt metų išsivystė į pasaulinį tarptautinės valiutų sistemos veikėją. Aplink euro ženklą išdėstyti dizaino elementai simbolizuoja euro reikšmę žmonėms, finansų pasauliui (ECB bokštas), prekybai (laivai), pramonei (gamyklos), energetikos sektoriui ir moksliniams tyrimams bei plėtrai (vėjo jėgainės). Menininko inicialai „AH“ iškalti po ECB bokšto atvaizdu. Monetą išleidžiančių valstybių pavadinimai valstybine kalba įspausti virš motyvo centre, o metų skaičiai 2002–2012 – po juo.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Sukakties atskaitos taškas – euro banknotų ir monetų įvedimas 2002 m. sausio 1 d. Kaip negrynųjų pinigų euras egzistavo jau nuo 1999 m. sausio 1 d. Nuo tada valiutų kursai buvo neatšaukiamai nustatyti, finansiniai sandoriai galėjo būti vykdomi eurais, o Europos Centrinis Bankas perėmė bendros pinigų politikos vykdymą. Grynieji pinigai iš pradžių ir toliau cirkuliavo atitinkamomis nacionalinėmis valiutomis.

Bendroji valiuta atsirado iš Europos ekonominės ir pinigų sąjungos, kurios teisiniai pagrindai buvo sukurti Mastrichto sutartimi. Dalyvaujančios valstybės turėjo įvykdyti, be kita ko, kainų stabilumo, valstybės skolos, viešojo sektoriaus deficitų ir palūkanų normų reikalavimus. Pinigų sąjunga turėjo panaikinti valiutų kursų riziką ir keitimo išlaidas bendrojoje rinkoje. Kartu dalyvaujančios valstybės atsisakė savarankiško pinigų politikos nustatymo.

2002 m. grynųjų pinigų įvedime dalyvavo dvylika šalių: Belgija, Vokietija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Ispanija. Ankstesnės jų valiutos, tokios kaip Vokietijos markė, frankas, lira ar šilingas, po dažniausiai trumpo lygiagretaus cirkuliavimo laikotarpio buvo išimtos iš kasdienės mokėjimų apyvartos. Iki 2012 m. euro zoną sudarė jau 17 valstybių. Vėliau prie jos prisijungė Slovėnija, Kipras, Malta, Slovakija ir Estija.

Sukakties pasirinkimą bendru monetų leidimo proga paaiškina ypatingas grynųjų pinigų vaidmuo Europos integracijos procese: kitaip nei sutartys ar institucinės reformos, pinigų sąjunga piliečius tiesiogiai pasiekia kasdieniame gyvenime. Bendros proginės monetos taip pat leidžia matyti euro monetų konstrukciją. Jos turi bendrą europinę vertės pusę, o kitą pusę iš esmės sukuria atitinkama emisiją išleidžianti valstybė.

Be to, sukaktis sutapo su Europos valstybių skolų ir bankų krize. Todėl klausimai dėl biudžetinės drausmės, finansinio solidarumo ir institucinės pinigų sąjungos sandaros formavo politinę leidimo metų aplinką.