Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 88 2010
Cirkuliacinių monetų rinkinys
UNC/BU
Apyvartinių monetų rinkinys BU
Italija · 200-osios Camillo Benso di Cavour gimimo metinės
Tiražas21 000
Išleidimo data2010-12-09
PakuotėCirkuliacinių monetų rinkinys
Briaunos užrašas2 ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai
Rinkos kaina14,90 €
Išleidimo proga
Atminimo moneta skirta Camillo Benso, Graf von Cavour, 200-osioms gimimo metinėms. Motyve pavaizduota italų valstybės veikėjo portreto dalis, greta kurios yra vardas „CAVOUR“, monograma „RI“, monetų kalyklos ženklas „R“, metų skaičiai „1810“ ir „2010“ bei dailininkės Claudia Momoni inicialai „C.M.“.
Motyvas
Monetos vidinės dalies centre pavaizduotas italų valstybės veikėjo portreto fragmentas. Kairėje pusėje išgraviruotas vardas „CAVOUR“ ir Italijos Respublikos monograma „RI“, dešinėje pusėje – monetų kalyklos ženklas „R“, metų skaičiai „1810“ ir „2010“ bei dailininkės Claudia Momoni inicialai „C.M.“.
Ant išorinio monetos žiedo pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Ant išorinio monetos žiedo pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Camillo Benso buvo kilęs iš Pjemonto aristokratų šeimos. Po trumpos karininko karjeros jis ėmėsi žemės ūkio, ekonominės politikos ir Vakarų Europos politinių raidos procesų. 1847 m. kartu su bendraminčiais įkūrė laikraštį „Il Risorgimento“. Šis pavadinimas taip pat reiškė judėjimą, siekusį politinės pertvarkos ir galiausiai Italijos valstybių suvienijimo.
Cavour atstovavo nuosaikiai liberaliai krypčiai. Kitaip nei respublikoniškai nusiteikę nacionalistai, susibūrę aplink Giuseppe Mazzini, jis nesikliovė revoliucija, bet siekė konstitucinės monarchijos, vadovaujamos Savojos dinastijos. Būdamas ministru, o vėliau Sardinijos-Pjemonto karalystės vyriausybės vadovu, jis skatino geležinkelių, prekybos ir pramonės plėtrą. Be to, stengėsi apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką valstybei, tačiau iš esmės nekvestionavo religijos.
Jo užsienio politika siekė iškelti Italijos klausimą į Europos politinę darbotvarkę. Todėl Sardinijos-Pjemonto karalystė dalyvavo Krymo kare, o vėliau – taikos derybose Paryžiuje. Cavour laimėjo Prancūziją, vadovaujamą Napoleono III, į sąjungininkes prieš Austrijos imperiją, valdžiusią didelę Šiaurės Italijos dalį. 1859 m. karas lėmė, kad Lombardija atiteko Sardinijos-Pjemonto karalystei. Po gyventojų balsavimų prie jos prisijungė ir kitos Vidurio Italijos teritorijos.
Santykiams su Giuseppe Garibaldi buvo būdingas bendradarbiavimas ir konfliktai. Garibaldi žygis 1860 m. lėmė Dviejų Sicilijų karalystės žlugimą. Cavour norėjo užkirsti kelią tam, kad iš to išsirutuliotų respublikinis judėjimas arba karas su Popiežiaus valstybe ir Prancūzija. Todėl didelė dalis užkariautų teritorijų buvo prijungta prie Savojos monarchijos.
1861 m. paskelbus Italijos karalystę, Cavour tapo pirmuoju jos ministru pirmininku. Po kelių mėnesių jis mirė. Monetos išleidimas sutapo su tiesioginiu pasirengimu Italijos valstybės įkūrimo 150-osioms metinėms, todėl kartu buvo prisimintas monarchinio ir diplomatinio Italijos suvienijimo politinis architektas.
Cavour atstovavo nuosaikiai liberaliai krypčiai. Kitaip nei respublikoniškai nusiteikę nacionalistai, susibūrę aplink Giuseppe Mazzini, jis nesikliovė revoliucija, bet siekė konstitucinės monarchijos, vadovaujamos Savojos dinastijos. Būdamas ministru, o vėliau Sardinijos-Pjemonto karalystės vyriausybės vadovu, jis skatino geležinkelių, prekybos ir pramonės plėtrą. Be to, stengėsi apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką valstybei, tačiau iš esmės nekvestionavo religijos.
Jo užsienio politika siekė iškelti Italijos klausimą į Europos politinę darbotvarkę. Todėl Sardinijos-Pjemonto karalystė dalyvavo Krymo kare, o vėliau – taikos derybose Paryžiuje. Cavour laimėjo Prancūziją, vadovaujamą Napoleono III, į sąjungininkes prieš Austrijos imperiją, valdžiusią didelę Šiaurės Italijos dalį. 1859 m. karas lėmė, kad Lombardija atiteko Sardinijos-Pjemonto karalystei. Po gyventojų balsavimų prie jos prisijungė ir kitos Vidurio Italijos teritorijos.
Santykiams su Giuseppe Garibaldi buvo būdingas bendradarbiavimas ir konfliktai. Garibaldi žygis 1860 m. lėmė Dviejų Sicilijų karalystės žlugimą. Cavour norėjo užkirsti kelią tam, kad iš to išsirutuliotų respublikinis judėjimas arba karas su Popiežiaus valstybe ir Prancūzija. Todėl didelė dalis užkariautų teritorijų buvo prijungta prie Savojos monarchijos.
1861 m. paskelbus Italijos karalystę, Cavour tapo pirmuoju jos ministru pirmininku. Po kelių mėnesių jis mirė. Monetos išleidimas sutapo su tiesioginiu pasirengimu Italijos valstybės įkūrimo 150-osioms metinėms, todėl kartu buvo prisimintas monarchinio ir diplomatinio Italijos suvienijimo politinis architektas.
Verta žinoti
Šiame apyvartinių monetų rinkinyje yra visos aštuonios apyvartinės monetos nuo 1 cento iki 2 eurų bei ši 2 eurų proginė moneta (nominalioji vertė: 5,88 €)