Graikija · 2.500 metų nuo Maratono mūšio

Mūšis prie Marathon priklauso pirmajam persų puolimui prieš žemyninę Graikiją. Persijos imperija, vadovaujama Dareios I., siekė užsitikrinti savo įtaką Egėjo jūroje ir nubausti Athen bei Eretria už paramą Jonijos sukilimui prieš persų valdžią. Užėmusi Eretria, persų kariuomenė išsilaipino Marathon rytinėje Attikas pakrantėje, kur vietovė sudarė tinkamą kelią į Athen.

Persams daugiausia priešinosi atėniečių hoplitai ir mažesnės Plataiai pajėgos. Graikai kovojo kaip sunkiai ginkluoti pėstininkai glaudžia rikiuote. Atėniečių veiksmų vadovu ypač siejamas karo vadas Miltiades. Graikams pavyko sumušti persų kariuomenę ir priversti ją trauktis prie savo laivų. Vėliau atėniečiai skubiai grįžo, kad atremtų galimą persų laivyno puolimą prieš jų neapsaugotą miestą.

Pergalė Persų karų neužbaigė. Po dešimties metų Dareios sūnus Xerxes I. surengė dar vieną žygį prieš Graikiją. Vis dėlto Marathon iš pradžių sutrukdė persams pavergti Athen. Mūšis taip pat įvyko ankstyvuoju Atėnų demokratijos laikotarpiu, kai ši valstybės santvarka vos prieš kelerius metus buvo pertvarkyta politinėmis reformomis. Todėl vėliau jis glaudžiai susietas su vaizdiniu, kad piliečiai patys gina savo polis.

Su Marathon taip pat siejama pasiuntinio bėgimo tradicija. Antikos istorikas Herodot pasakoja apie bėgiką, kuris prieš mūšį buvo pasiųstas iš Athen į Sparta prašyti paramos. Gerai žinomas pasakojimas, kad po pergalės pasiuntinys nubėgo iš Marathon į Athen ir ten mirė pranešęs apie pergalę, atsirado vėlesniuose pasakojimo variantuose. Jis įkvėpė maratono bėgimą pirmosiose moderniosiose olimpinėse žaidynėse 1896 Athen.

Todėl ši sukaktis tiko Graikijos proginei monetai, nes Marathon susijęs ir su senovės Athen istorija, ir su šiuolaikiniu olimpiniu maratono bėgimu, ir su Graikijos valstybės atminimo kultūra.