Italija · 200-osios Louis Braille gimimo metinės

Išleidimo data2009-10-15

Bendras tiražas2 000 000

ES maksimumas2 000 000

Laidos2

Briaunos užrašas2 ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai

UžrašasLOUIS BRAILLE 1809—2009 / RI / R / MCC

DizainerisMaria Carmela Colaneri

KalyklaInstituto Poligrafico e Zecca Dello Stato, Roma

Išleidimo proga

Moneta skirta Louis Braille dviejų šimtų gimimo metinių sukakčiai. Motyve pavaizduota ranka, skaitanti atverstą knygą Brailio raštu; rodomasis pirštas nukreiptas į vertikalų įrašą „LOUIS BRAILLE 1809–2009“. Du paukščiai simbolizuoja žinių teikiamą laisvę, o po knyga vardas Braille parašytas Brailio raštu.

Motyvas

Monetos vidinėje dalyje pavaizduota ranka, skaitanti atverstą knygą Brailio raštu. Virš rodomojo piršto, nukreipto į vertikalų įrašą „LOUIS BRAILLE 1809—2009“, du paukščiai simbolizuoja laisvę per žinias. Dešinėje viršuje matoma monetą išleidusios šalies nuoroda „RI“, o dešinėje apačioje – graviruotojo raidė „R“. Po knyga Brailio raštu užrašytas vardas Braille. Pačiame apačioje matomi dailininkės Maria Carmela Colanéri inicialai „MCC“.

Monetos išoriniame žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Louis Braille buvo kilęs iš Coupvray prie Paryžiaus ir buvo balnininko sūnus. Būdamas mažas vaikas, tėvo dirbtuvėse jis susižalojo vieną akį. Infekcija persimetė ir į kitą akį, todėl jis visiškai apako. Vėliau Paryžiuje jis lankė Karališkąjį jaunųjų aklųjų institutą. Ten buvo naudojamos knygos su iškiliomis lotyniškomis raidėmis. Jas buvo galima apčiuopti, tačiau skaityti buvo lėta; be to, knygos buvo didelės ir sudėtingai pagaminamos.

Vienu iš atspirties taškų kuriant savo rašto sistemą Braille'ui tapo prancūzų karininko Charles Barbier sukurta „naktinio rašto“ sistema. Ji turėjo suteikti kariams galimybę perduoti žinutes be šviesos ir kalbos. Braille iš esmės supaprastino Barbier sistemą. Jo ženklai grindžiami šešių apčiuopiamų taškų langeliu, kuriame taškai išdėstyti dviejuose stulpeliuose. Skirtingi taškų deriniai reiškia raides, skyrybos ženklus ir kitus simbolius. Todėl tekstus galima ne tik skaityti, bet ir, naudojant tinkamas priemones, savarankiškai rašyti.

Braille taip pat sukūrė ženklų sistemas matematikai ir muzikai. Tai buvo ypač svarbu mokantis ir profesiniam rengimui. Vėliau jis pats dirbo mokytoju Paryžiaus aklųjų institute ir taip pat buvo vargonininkas. Iš pradžių jo raštas ten įsitvirtino tik lėtai, o institute oficialiai pradėtas naudoti tik po jo mirties. Vėlesnėje XIX amžiaus dalyje jis paplito tarptautiniu mastu.

Iki šiol Brailio raštas naudojamas daugelyje kalbų ir pritaikomas prie atitinkamų kalbų ypatumų. Jis naudojamas, be kita ko, knygose, ant vaistų pakuočių, liftuose ir viešosiose orientavimosi sistemose. Skaitmeninės Brailio eilutės taip pat perteikia ekrano turinį lytėjimu, naudodamos judančius kaiščius.

Taigi ši sukaktis suteikė Italijai progą priminti visoje Europoje ir tarptautiniu mastu naudojamą kultūros techniką. Daugiausia dėmesio skiriama ne nacionaliniam pasiekimui, o aklųjų prieigai prie rašto, švietimo ir savarankiško bendravimo.