2 eurai PP

Finalinis turnyras 1976 m. birželį vyko Jugoslavijoje. Tuo metu pačiame finaliniame turnyre dalyvavo tik keturios komandos; prieš tai jos turėjo įveikti grupės etapą ir ketvirtfinalį. Čekoslovakijos rinktinė pusfinalyje po pratęsimo 3:1 įveikė Nyderlandus. Finale Belgrade ji susitiko su Vokietijos Federacine Respublika, kuri į turnyrą atvyko kaip dabartinė Europos ir pasaulio čempionė.

Čekoslovakija, įvarčius pelnius Ján Švehlík ir Karol Dobiaš, pirmavo 2:0. Tačiau Vokietija išlygino rezultatą; 2:2 buvo pasiekta likus nedaug laiko iki pagrindinio rungtynių laiko pabaigos. Kadangi per pratęsimą daugiau įvarčių nebuvo įmušta, pirmą kartą Europos čempionato finale nugalėtoją lėmė baudinių serija. Vokietijos žaidėjui Uli Hoeneß smūgiavus virš vartų, lemiamo baudinio stojo mušti Antonín Panenka. Jis suklaidino vartininką Sepp Maier ir lėtai pakėlė kamuolį į vartų vidurį. Vėliau šis smūgio būdas futbole įsitvirtino pavadinimu „Panenka“.

Komanda atstovavo tuometinei bendrai čekų ir slovakų valstybei. Aštuoni finalo startinės sudėties žaidėjai buvo kilę iš Slovakijos dalies, tarp jų – kapitonas Anton Ondruš ir įvarčių autoriai Švehlík bei Dobiaš. Keli žaidėjai priklausė Slovakijos klubams, pavyzdžiui, Slovan Bratislava. O Panenka žaidė Bohemians Prag.

1993 m. pradžioje iširus Čekoslovakijai, iš bendros federacijos atsirado savarankiškos Čekijos ir Slovakijos nacionalinės rinktinės. Todėl 1976 m. laimėjimas priklauso abiejų valstybių teisių perėmėjų sporto istorijai. Slovakijai šis jubiliejus taip pat yra proga prisiminti didelį slovakų žaidėjų indėlį į tuometinę rinktinę ir iki šiol žinomas finalines rungtynes.