Coincard

Carlo Collodi iš tikrųjų vadinosi Carlo Lorenzini. Vėlesnis jo pseudonimas nurodo į Collodi – Toskanos vietovę, iš kurios buvo kilusi jo motina. Lorenzini gimė 1826 m. Florenz ir augo kukliomis ekonominėmis sąlygomis. Jis lankė bažnytines mokyklas, tačiau pasirinko ne dvasininko kelią ir dirbo knygynuose, žurnalistu, vertėju bei teatro kritiku.

Jo profesinė raida buvo glaudžiai susijusi su Risorgimento – politinio Italijos suvienijimo judėjimu. Lorenzini savanoriu dalyvavo Italijos nepriklausomybės karuose ir skelbė politinius bei satyrinius tekstus. 1848 m. jis įkūrė žurnalą „Il Lampione“, kurį, numalšinus revoliucinius judėjimus, cenzūra uždraudė. Susikūrus Italijos nacionalinei valstybei, jis vis daugiau dėmesio skyrė švietimo ir bendros italų kalbos klausimams.

Iš pradžių Collodi vertė prancūzų pasakas į italų kalbą. Vėliau rašė vadovėlius ir pasakojimus vaikams. Žinomiausias jo personažas nuo 1881 m. dalimis buvo spausdinamas vaikų laikraštyje pavadinimu „La storia di un burattino“. 1883 m. pasirodė pataisytas knygos variantas. Pasakojime liaudies pasakų ir komedijos elementai siejami su to meto Italijos socialinėmis sąlygomis. Skurdas, badas, vaikų darbas, mokyklos lankymas ir socialinio pakilimo troškimas sudaro fantastinio siužeto foną.

Iš pradžių medinė figūra yra užsispyrusi, patikli ir nuolat patiria apgaules. Jos virtimas žmogumi siejamas su mokymusi, atsakomybės prisiėmimu ir atsižvelgimu į kitus. Taip pasakojime atliepiamos jaunos Italijos valstybės pedagoginės diskusijos, tačiau jis neapsiriboja paprasta moraline pamokančia istorija.

Jubiliejinė proga suteikė Italijai galimybę prisiminti autorių, kurio kūryba gerokai peržengia literatūros ribas ir gyvuoja teatre, kine, iliustracijose bei kasdienėje kalboje. Kartu motyvas nurodo į bendros nacionalinės kultūros, susiformavusios po Italijos suvienijimo, atsiradimo laikotarpį.