2 eurai neapyv./BU

Mažoji Lietuva nėra dabartinis administracinis vienetas, o istorinis ir etnografinis regionas. Ji apėmė tas buvusio Ostpreußen teritorijas, kuriose šimtmečius buvo kalbama lietuviškai. Jos šiaurinė dalis šiandien yra aplink Klaipėdą ir prie Kuršių marių; kitos teritorijos priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai. Lietuviškai kalbantys gyventojai buvo vadinami Prūsijos lietuviais. Kitaip nei likusi Lietuva, regionas ilgą laiką priklausė Vokiečių ordinui, vėliau Prūsijai ir Deutsches Reich bei daugiausia buvo protestantiškas.

Mažoji Lietuva atliko ypatingą vaidmenį lietuviškos raštijos kultūroje. 1547 m. Königsberg pasirodė pirmoji lietuviška spausdinta knyga – Martyno Mažvydo katekizmas. XIX amžiuje, Rusijos imperijoje uždraudus lietuviškus leidinius lotyniška abėcėle, Ostpreußen buvo pagaminta ir per sieną gabenta daugybė knygų bei laikraščių. Dėl to regionas tapo lietuvių kalbos ir švietimo veiklos centru.

Po Pirmojo pasaulinio karo Memelgebiet buvo atskirtas nuo Deutsches Reich. 1923 m. jis pateko į Lietuvos administraciją. 1939 m. jį aneksavo nacistinė Vokietija; po Antrojo pasaulinio karo jo šiaurinė dalis buvo prijungta prie Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos. Dėl pabėgimo, iškeldinimo ir karo padarinių buvę prūsų lietuviai iš esmės išnyko.

Vydūnas buvo rašytojas, filosofas ir kultūros veikėjas Wilhelm Storost. Jis daugiausia gyveno ir veikė Tilsit bei nagrinėjo kalbos, tautinės tapatybės, etikos ir skirtingų kultūrų santykio klausimus. Jo literatūrinis vardas tapo neatsiejama Lietuvos kultūros istorijos dalimi.

Jūrinės monetos vaizdo sąsajos nurodo į Kuršių marias, Baltijos jūros pakrantę ir tradicinę žvejybą. Kurėnai buvo plokščiadugnės burinės valtys, pritaikytos marių sąlygoms. Taip moneta pristato Mažąją Lietuvą kaip vieną iš savitų istorinių Lietuvos kultūrinių regionų ir kartu primena regioninį paveldą, kurio istorinis arealas šiandien padalytas kelioms valstybėms.