Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 573 2025
Lizdinė pakuotė
PP
Lizdinė kortelė PP
Vokietija · 35 metai Deutsche Einheit (serija: Einigkeit und Recht und Freiheit, 1-asis leidimas)
Tiražas19 000
Išleidimo kaina46,95 €
Išleidimo data2025-09-25
PakuotėLizdinė pakuotė
Briaunos užrašasEINIGKEIT UND RECHT UND FREIHEIT + federalinis erelis
Rinkos kaina55,50 €
Variantai
1Vokietija, A · A · Kalyklos ženklas A · PP · Lizdinė pakuotė · Tiražas 19 000
Išleidimo proga
Moneta skirta 35 Vokietijos susivienijimo metams. Motive pavaizduoti užrašai „Mes esame viena tauta“ ir „35 Vokietijos susivienijimo metai“ kaip vienas kito atžvilgiu paslinkti teksto blokai, sujungti padidinta raide „D“. Kompozicija simbolizuoja ankstesnį Vokietijos padalijimą ir Rytų bei Vakarų Vokietijos gyventojų susivienijimą; nutrūkusios linijos taip pat primena Berlyno sienos griūtį.
Motyvas
Nacionalinėje pusėje pavaizduota tipografinė kompozicija: išilgai šiek tiek į kairę paslinktos išilginės ašies kairėje pusėje dešinėje išlygiuoti vienas po kitu išdėstyti užrašo „Mes esame viena tauta“ žodžiai, o dešinėje pusėje kairėje išlygiuoti vienas po kitu išdėstyti užrašo „35 Vokietijos vienybės metai“ žodžiai. Abu teksto blokai išilgai išilginės ašies šiek tiek paslinkti vienas kito atžvilgiu, o kiekvieną jų iš viršaus ir apačios riboja horizontali linija. Abu užrašus centre jungia šiek tiek padidinta „D“.
Paslinkti teksto blokai simbolizuoja faktą, kad Vokietija buvo padalyta, o abiejuose blokuose esanti jungiamoji „D“ reiškia, kad Rytų ir Vakarų Vokietijos gyventojai jau 35 metus vėl yra susivieniję. Nepaisant iš pažiūros paprastos motyvo kompozicijos, ji kelia įvairias asociacijas, pavyzdžiui, dėl nutrūkusių linijų gali priminti sienos griūtį.
Viršutinėje vidinio monetos žiedo dalyje taip pat yra menininko Thomas Serres iš Hattingen inicialai („TS“), o po jais – atitinkamos monetų kalyklos ženklas („A“, „D“, „F“, „G“ arba „J“). Apatinėje vidinio monetos žiedo dalyje pavaizduoti išleidimo metai „2025“, o virš jų – leidžiančiosios valstybės šalies kodas „D“, reiškiantis Vokietiją.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Paslinkti teksto blokai simbolizuoja faktą, kad Vokietija buvo padalyta, o abiejuose blokuose esanti jungiamoji „D“ reiškia, kad Rytų ir Vakarų Vokietijos gyventojai jau 35 metus vėl yra susivieniję. Nepaisant iš pažiūros paprastos motyvo kompozicijos, ji kelia įvairias asociacijas, pavyzdžiui, dėl nutrūkusių linijų gali priminti sienos griūtį.
Viršutinėje vidinio monetos žiedo dalyje taip pat yra menininko Thomas Serres iš Hattingen inicialai („TS“), o po jais – atitinkamos monetų kalyklos ženklas („A“, „D“, „F“, „G“ arba „J“). Apatinėje vidinio monetos žiedo dalyje pavaizduoti išleidimo metai „2025“, o virš jų – leidžiančiosios valstybės šalies kodas „D“, reiškiantis Vokietiją.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Vokietijos padalijimą lėmė Antrojo pasaulinio karo padariniai ir prasidėjęs Rytų bei Vakarų konfliktas. 1949 m. vakaruose susikūrė Bundesrepublik Deutschland, o rytuose – Deutsche Demokratische Republik. Abi valstybės priklausė skirtingoms politinėms, ekonominėms ir karinėms sąjungų sistemoms. Nuo 1961 m. stovėjusi Berliner Mauer ir vidinė Vokietijos siena smarkiai ribojo judėjimo laisvę tarp Rytų ir Vakarų.
1989 m. rudenį DDR vadovybė patyrė spaudimą dėl išvykimo iš šalies bangos ir stiprėjančių protestų. Pirmadienio demonstracijose ir kituose mitinguose piliečiai reikalavo politinio dalyvavimo, laisvų rinkimų, taip pat laisvės keliauti ir reikšti nuomonę. Šūkis „Mes esame tauta“ išreiškė, kad demonstrantai save laikė valstybės suvereniteto turėtojais ir atmetė valdančiosios Sozialistischen Einheitspartei Deutschlands vienintelio atstovavimo teisę. Protestai iš esmės išliko taikūs, todėl šis įvykis vadinamas Taikiąja revoliucija.
1989 m. lapkričio 9 d. atvėrus Berliner Mauer, vis daugiau dėmesio imta skirti valstybės susivienijimui. Šiomis aplinkybėmis paplito pakeistas šūkis „Mes esame viena tauta“. Dabar jis reiškė ne tik demokratinių teisių siekį DDR viduje, bet ir daugelio žmonių norą turėti bendrą Vokietijos valstybę. Tačiau tuo pat metu buvo skirtingai įsivaizduojama susivienijimo proceso sparta ir forma.
1990 m. kovą įvykę pirmieji laisvi DDR Volkskammer rinkimai sudarė parlamentinį pagrindą tolesnėms deryboms. Po jų buvo sudaryta ekonominė, pinigų ir socialinė sąjunga, pasirašytas abiejų Vokietijos valstybių Einigungsvertrag ir su keturiomis buvusiomis okupacinėmis valstybėmis – Zwei-plus-Vier-Vertrag. 1990 m. spalio 3 d. DDR įstojo į Grundgesetz galiojimo sritį; jos žemės tapo Bundesrepublik Deutschland dalimi.
Todėl šios atminimo progos pasirinkimas siejasi tiek su valstybės sukaktimi, tiek su politine protesto judėjimo kalba. Panaudotas šūkis nurodo perėjimą nuo reikalavimų suteikti demokratinę savivaldą prie valstybės susivienijimo.
1989 m. rudenį DDR vadovybė patyrė spaudimą dėl išvykimo iš šalies bangos ir stiprėjančių protestų. Pirmadienio demonstracijose ir kituose mitinguose piliečiai reikalavo politinio dalyvavimo, laisvų rinkimų, taip pat laisvės keliauti ir reikšti nuomonę. Šūkis „Mes esame tauta“ išreiškė, kad demonstrantai save laikė valstybės suvereniteto turėtojais ir atmetė valdančiosios Sozialistischen Einheitspartei Deutschlands vienintelio atstovavimo teisę. Protestai iš esmės išliko taikūs, todėl šis įvykis vadinamas Taikiąja revoliucija.
1989 m. lapkričio 9 d. atvėrus Berliner Mauer, vis daugiau dėmesio imta skirti valstybės susivienijimui. Šiomis aplinkybėmis paplito pakeistas šūkis „Mes esame viena tauta“. Dabar jis reiškė ne tik demokratinių teisių siekį DDR viduje, bet ir daugelio žmonių norą turėti bendrą Vokietijos valstybę. Tačiau tuo pat metu buvo skirtingai įsivaizduojama susivienijimo proceso sparta ir forma.
1990 m. kovą įvykę pirmieji laisvi DDR Volkskammer rinkimai sudarė parlamentinį pagrindą tolesnėms deryboms. Po jų buvo sudaryta ekonominė, pinigų ir socialinė sąjunga, pasirašytas abiejų Vokietijos valstybių Einigungsvertrag ir su keturiomis buvusiomis okupacinėmis valstybėmis – Zwei-plus-Vier-Vertrag. 1990 m. spalio 3 d. DDR įstojo į Grundgesetz galiojimo sritį; jos žemės tapo Bundesrepublik Deutschland dalimi.
Todėl šios atminimo progos pasirinkimas siejasi tiek su valstybės sukaktimi, tiek su politine protesto judėjimo kalba. Panaudotas šūkis nurodo perėjimą nuo reikalavimų suteikti demokratinę savivaldą prie valstybės susivienijimo.