2 eurai atvirkštinis veidrodinis

Michelangelo Buonarroti buvo italų Renesanso skulptorius, tapytojas, architektas ir poetas. Jis kilęs iš Caprese Toskanoje ir mokėsi Florenz, kur jo meninį bei humanistinį pasaulėvaizdį formavo Medici aplinka. Vėliau daugiausia dirbo Florenz ir Rom, popiežiams bei kitiems užsakovams. Tarp žinomiausių jo darbų yra marmuro skulptūros *Pietà* ir *David*, Siksto koplyčios lubų tapyba bei *Jüngste Gericht*, taip pat jo indėlis atstatant Petersdom. Jo kūryboje tikslus anatominis stebėjimas derėjo su dažnai itin judriu, įtampos kupinu žmogaus kūno vaizdavimu.

Egipto karalienė Kleopatra VII Renesanso mene priklausė antikinės istorijos tematikai. Ji buvo paskutinė ptolemajų Egipto valdovė ir politiškai paeiliui buvo susijusi su Julius Caesar bei Marcus Antonius. Po pralaimėjimo Octavian ji nusižudė. Mene ir literatūroje jos mirtis tradiciškai buvo siejama su nuodingos gyvatės įkandimu. Michelangelo piešinyje daugiausia dėmesio skiriama jos galvai; ji pavaizduota su įmantria šukuosena ir gyvate, nurodančia jos likimą. Piešinys sukurtas kaip savarankiškas, kruopščiai atliktas lapas ir siejamas su Tommaso de’ Cavalieri, Romos aristokratu, kuriam Michelangelo padovanojo keletą piešinių ir skyrė eilėraščių.

Casa Buonarroti ištakos siekia namus, priklausiusius Michelangelo šeimai. Michelangelo jaunesnysis, menininko sūnėnas, XVII amžiuje juos pavertė šeimos atminimo vieta. Šiandien muziejuje, be piešinių ir ankstyvųjų darbų, saugomi laiškai, eskizai ir kiti su menininko aplinka susiję liudijimai.

Tiesioginis biografinis Michelangelo ryšys su San Marino nenustatytas. Pasirinkimą veikiau paaiškina jo vieta bendrame italų kultūros pavelde. San Marino savo progines monetas reguliariai skiria italų meno ir kultūros istorijos asmenybėms bei kūriniams; apvali sukaktis suteikė tam aiškią kalendorinę progą.