Apyvartinių monetų rinkinys BU

Latvijos kultūrinėje erdvėje ši dekoracija žinoma pavadinimu *puzuris*, daugiskaita – *puzuri*. Žodis „Himmeli“ kilęs iš Šiaurės šalių regiono ir šiandien dažnai vartojamas kaip bendras panašių šiaudinių darinių pavadinimas. Panašios formos daugiausia paplitusios Šiaurės ir Rytų Europoje, tačiau regionuose skiriasi jų sandara, pavadinimai ir paskirtis.

Puzuri priklauso Latvijos kaimo švenčių kultūrai. Jie buvo gaminami iš džiovintų javų šiaudų arba nendrių ir kabinami prie kambario lubų. Judėdami ore jie lėtai sukdavosi, todėl jų išvaizda ir šešėliai nuolat kisdavo. Be pavienių pagrindinių kūnų, būdavo kuriami ir didesni dariniai, sudaryti iš kelių geometrinių elementų. Jų gamybai reikėjo vienodai nupjautų stiebelių, kurie siūlais būdavo sujungiami į stabilią konstrukciją.

Šis paprotys susijęs su latvišku metų laikų ciklu. Žiemos saulėgrįžos ir Kalėdų šventėse susipina krikščioniškos tradicijos su senesniais kaimo papročiais. Naudojami šiaudai taip pat siejo su praėjusiu derliumi. Todėl puzuri buvo suvokiami ne tik kaip patalpų puošmena, bet ir siejami su vaisingumo, apsaugos, tvarkos bei metų tėkmės sampratomis. Tačiau šios reikšmės ne visur buvo vienodos ir griežtai apibrėžtos. Šiaudinės dekoracijos galėjo būti naudojamos ir per kitas šeimos bei metų laikų šventes.

Moneta neprimena nei vieno asmens, nei konkretaus istorinio įvykio. Daugiausia dėmesio skiriama amato ir nematerialiajai tradicijai. Motyvas sieja per amžius perduodamus šventinius papročius su geometrine Latvijos liaudies meno formų kalba. Toks pasirinkimas leidžia Latvijai apyvartinėje monetoje pavaizduoti kultūros paveldą, kuris nesiejamas su paminklu ar politiniu jubiliejumi, o išlieka gyvas jį iš naujo gaminant ir perduodant.