2x2 eurų veidrodinis kaldinimas – Komplektinis leidimas 2024

Herman Gesellius (1874–1916), Armas Lindgren (1874–1929) ir Eliel Saarinen (1873–1950) buvo suomių architektai. Dar studijuodami Helsinkyje jie įkūrė bendrą biurą, kuris veikė nuo 1896 iki 1905 metų. Jų bendradarbiavimas vyko tuo metu, kai Suomijoje formavosi savita nacionalinė kultūra. Tuo metu šalis, kaip Didžioji Kunigaikštystė, priklausė Rusijos imperijai; kartu viešajame gyvenime vis didesnę reikšmę įgijo suomių kalba, istorija ir tautosaka.

Architektai tarptautines jugendo kryptis derino su motyvais, medžiagomis ir statinių formomis, laikytomis suomiškomis. Būdingi elementai buvo, be kita ko, natūralus akmuo, netaisyklingi statinių tūriai, statūs stogai ir sąsajos su viduramžių bažnyčiomis bei pilimis. Ši kryptis dažnai vadinama suomiškuoju nacionaliniu romantizmu. Architektūra buvo skirta ne tik praktiniams tikslams, bet ir kultūriniam tapatumui išreikšti.

Prie bendrų biuro darbų priskiriamas suomių paviljonas 1900 metų Paryžiaus pasaulinėje parodoje. Jis išgarsino naująją suomių architektūrą ir už šalies ribų. Trijulė taip pat suprojektavo Suomijos nacionalinį muziejų Helsinkyje, kurio išvaizda primena viduramžių akmeninius statinius. Kitas bendras projektas buvo Hvitträsk prie Kirkkonummi – gyvenamasis namas ir ateljė. Architektai ten tam tikrą laiką gyveno ir dirbo.

Pasibaigus bendro biuro veiklai, jų keliai išsiskyrė. Lindgren, be kita ko, dirbo mokytoju ir profesoriumi Suomijoje. Saarinenas vėliau dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ten darė įtaką architektūros mokymui Cranbrook komplekse Mičigane. Gesellius tęsė veiklą Suomijoje, tačiau vėlesniais gyvenimo metais jo sveikata buvo prasta.

Išleidimo laikas siejamas su 150-osiomis Gesellius ir Lindgren gimimo metinėmis 2024 metais. Saarinenas įtrauktas todėl, kad šie trys architektai visų pirma dėl bendro biuro ir jo pastatų suvokiami kaip viena architektų grupė.