Apyvartinių monetų rinkinys BU

Citadelė yra ant kalvos virš Victoria, pagrindinės Gozo gyvenvietės. Ši vieta buvo apgyvendinta jau priešistoriniais laikais, o vėliau ja naudojosi, be kita ko, finikiečiai ir romėnai. Aukšta padėtis leido kontroliuoti didelę salos dalį ir teikė apsaugą nuo antpuolių. Viduramžiais čia susiformavo įtvirtinta gyvenvietė, žinoma kaip „Gran Castello“. Jos sienų viduje buvo gyvenamieji namai, taip pat pasaulietinės ir bažnytinės administracijos įstaigos.

Jos, kaip prieglobsčio vietos, funkcija buvo susijusi su pasikartojančiais antpuoliais prieš Gozo. Ypač skaudus buvo osmanų antpuolis 1551 metais. Tuometiniai įtvirtinimai neatlaikė; didelė dalis salos gyventojų buvo paimta į nelaisvę ir pavergta. Po šio įvykio ir 1565 metų Maltos apgulties kompleksas buvo sustiprintas. Pietinėje pusėje, atsuktoje į lengviau pasiekiamą vietovę, pagal ankstyvųjų naujųjų laikų tvirtovių statybos taisykles buvo įrengti bastionai. Statesni šiauriniai šlaitai išlaikė daugiau viduramžiško pobūdžio. Iki 1637 metų Gozo gyventojai, siekdami apsisaugoti, naktimis turėdavo nakvoti citadelės viduje.

Pastatų kompleksui priklauso Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra, pastatyta XVIII amžiaus pradžioje pagal maltiečių architekto Lorenzo Gafà projektus. Nors šventovė neturi kupolo, jos viduje perspektyviai ištapytos lubos sukuria kupolo įspūdį. Šalia įtvirtintame mieste buvo administraciniai pastatai, teismai ir kalėjimas. Mažėjant karinei grėsmei, gyvenvietė vis labiau plėtėsi žemiau sienų esančioje aplinkoje.

Citadelė tinkama monetos leidybos progai, nes joje atsispindi keli Gozo istorijos tarpsniai: ankstyvasis apgyvendinimas, viduramžių valdžia, Viduržemio jūros antpuolių grėsmė, ankstyvųjų naujųjų laikų tvirtovių statyba, taip pat administracinio ir bažnytinio centro vaidmuo. Taigi ji kartu simbolizuoja gynybinį Maltos salų pobūdį ir istorinį Gozo savarankiškumą Maltos sudėtyje.