Coincard

Šelmeninė kregždė 1962 m. buvo paskelbta Estijos nacionaliniu paukščiu. Tai įvyko tuo metu, kai Estija priklausė Sovietų Sąjungai. Vietiniai gamtos ir kultūros simboliai anuomet suteikė galimybę išreikšti estų savarankiškumą ir tautinį tapatumą nenaudojant tiesioginių politinių ženklų. Estiškai šis paukštis vadinamas „suitsupääsuke“, pažodžiui maždaug „dūmine kregžde“.

Ši rūšis glaudžiai susijusi su žmogaus pakeistomis buveinėmis. Atvirus molinius lizdus ji dažniausiai suka tvartuose, kluonuose ir kituose pastatuose. Todėl tradiciniame kaimo gyvenime ji buvo beveik kasdien matoma. Kaip migruojantis paukštis, Estijoje ji praleidžia tik šiltąjį metų laiką, o žiemoja Afrikoje. Todėl jos sugrįžimas pavasarį siejamas su metų laikų kaita, grįžimu namo ir kaimo darbų metų pradžia. Be kita ko, ją galima atpažinti iš giliai iškirptos uodegos, ilgų sparnų ir vikrios skraidančių vabzdžių medžioklės.

Kregždės minimos ir estų dainose, pasakojimuose bei posakiuose. Jose jos dažnai vaizduojamos kaip gerai pažįstamos namų aplinkos gyventojos ir pavasario pranašės. Šis kultūrinis artumas skiria šelmeninę kregždę nuo daugelio kitų laukinių paukščių rūšių. Kartu jos reguliarus keliavimas per šalis ir žemynus simbolizuoja tarpvalstybinius gamtos ryšius.

Pasirinkus ją apyvartinei monetai, buvo pasitelktas jau dešimtmečius įsitvirtinęs nacionalinis simbolis. Skirtingai nei jubiliejus, išleidimo proga nėra susijusi su viena konkrečia istorine data. Svarbiausias čia yra plačiai žinomas Estijos gamtos ir kasdienės kultūros ženklas. Šelmeninė kregždė tam taip pat tinka dėl išskirtinės kūno formos, atpažįstamos jau iš silueto.