2 eurai PP

Åland yra tarp Suomijos žemyninės dalies ir Švedijos. Gyventojai daugiausia kalba švediškai; šiandien salynas sudaro vienakalbį švedišką autonominį Suomijos regioną. Jo ypatingas konstitucinis statusas susiformavo subyrėjus Rusijos imperijai. Suomija 1917 m. paskelbė nepriklausomybę, o Åland susikūrė judėjimas už prisijungimą prie Švedijos. Tačiau Suomija nenorėjo perduoti strategiškai esančio salyno.

Konfliktui išspręsti Suomija 1920 m. priėmė Savivaldos įstatymą. Kadangi šis įstatymas iš pradžių neįtikino prisijungimo judėjimo, vadinamasis Ålando klausimas buvo perduotas Tautų Sąjungai. 1921 m. ji nusprendė, kad Suomija turi išlaikyti valstybės suverenitetą. Kartu Suomija privalėjo užtikrinti švedų kalbos, kultūros ir vietos tradicijų išsaugojimą. Tarptautinis susitarimas taip pat patvirtino salyno demilitarizuotą ir neutralizuotą statusą. Demilitarizacija siekia dar XIX a. po Krymo karo sudarytą susitarimą.

Savivaldą įgyvendina Ålando parlamentas Lagting ir atskira regiono vyriausybė. Åland gali priimti savo įstatymus keliose vidaus reikalų srityse, be kita ko, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, savivaldos ir aplinkos apsaugos srityse. Tačiau užsienio politika, gynyba ir didžioji dalis civilinės bei baudžiamosios teisės lieka Suomijos valstybės kompetencijoje. Be to, Åland siunčia savo atstovą į Suomijos parlamentą.

Pirmasis Ålando parlamentas susirinko 1922 m. birželio 9 d. Ši data kasmet minima kaip Savivaldos diena. O 2021 m. jubiliejinis leidimas siejamas su tarptautiniu ir politiniu autonomijos įtvirtinimu 1921 m. Taigi ši sukaktis žymi ne tik regioninę administracinę santvarką, bet ir istorinį kompromisą: Suomijos teritorinis vientisumas buvo išsaugotas, o švedakalbiams gyventojams suteiktos plačios garantijos ir jų pačių politinės institucijos.