San Marinas · 200-osios Giuseppe Garibaldi gimimo metinės

Giuseppe Garibaldi buvo Risorgimento, judėjimo už Italijos valstybinį suvienijimą, karvedys ir politikas. Iš pradžių jūreiviu dirbęs Garibaldi prisijungė prie Giuseppe Mazzini respublikinio judėjimo. Žlugus mėginimui surengti sukilimą, jis išvyko į tremtį Pietų Amerikoje. Ten dalyvavo kariniuose konfliktuose Brazilijoje ir Urugvajuje bei įgijo savanorių būrių vadovavimo patirties. Vėliau kartu su savo šalininkais, vadinamaisiais raudonmarškiniais, jis tapo plačiai žinoma Italijos suvienijimo judėjimo figūra.

1848 ir 1849 m. revoliucijų metu Garibaldi kovojo už trumpai gyvavusią Romos Respubliką. Ji susikūrė po to, kai popiežius Pijus IX pabėgo iš Romos ir buvo panaikinta pasaulietinė popiežiaus valdžia. Tačiau prancūzų kariuomenė atkovojo Romą. Tuomet Garibaldi su savo savanoriais pasitraukė ir, bėgdamas nuo Austrijos pajėgų, pasiekė San Marino. 1849 m. vasarą respublika suteikė prieglobstį jam ir jo palydovams. Dalis jo būrio ten buvo nuginkluota ir išformuota; Garibaldi tęsė savo pabėgimą. Jo žmona Anita, lydėjusi jį, po kelių dienų mirė netoli Ravenos.

Žinomiausia Garibaldi akcija buvo 1860 m. Tūkstančio žygis. Savanorių būrys išsilaipino Sicilijoje ir vėliau perėmė didelės Dviejų Sicilijų karalystės dalies kontrolę. Garibaldi užkariautas teritorijas perdavė karaliui Viktorui Emanueliui II. Taip jis prisidėjo prie kitais metais susikūrusios Italijos karalystės, nors pats puoselėjo respublikoniškas pažiūras. Roma Italijos valstybės dalimi tapo tik vėliau.

Todėl Garibaldi pasirinkimą San Marino nepaaiškina vien apvalios jo gimimo metinės. Tai taip pat primena tiesioginį ryšį tarp revoliucionieriaus ir mažosios respublikos. Jo priėmimas 1849 m. priklauso San Marino atminčiai apie savo, kaip prieglobsčio vietos politinio persekiojimo aukoms, tradiciją.