Lietuva · Kryžių kalnas

Išleidimo data2020-11-04

Bendras tiražas500 000

ES maksimumas500 000

Laidos2

Briaunos užrašasLAISVĖ ★ VIENYBĖ ★ GEROVĖ ★

UžrašasLIETUVA / 2020 / KRYŽIŲ KALNAS / RJL

DizainerisRytas Jonas Belevičius

KalyklaUAB Lietuvos monetų kalykla, Vilnius (Lithuania)

Išleidimo proga

Atminimo moneta skirta UNESCO kultūros paveldui Kryžių kalnas. Motyve pavaizduoti medinių ir kaltinių kryžių fragmentai, simbolizuojantys Lietuvos kryždirbystę ir liaudies kultūrą. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika įrašytos į reprezentatyvųjį UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Motyvas

Monetos motyve pavaizduotas Kryžių kalnas: medinių ir kaltinių kryžių fragmentai, simbolizuojantys Lietuvos kryždirbystę ir liaudies kultūrą. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika įtrauktos į reprezentatyvųjį UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Viršutinėje monetos vidinės dalies dalyje yra užrašas „LIETUVA“ ir išleidimo metai „2020“, apatinėje dalyje – užrašas „KRYŽIŲ KALNAS“ ir Lietuvos monetų kalyklos ženklas. Monetą sukūrė Rytas Jonas Belevičius.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Kryžių kalnas yra netoli Šiaulių, Lietuvos šiaurėje. Tai ne natūralus kalnas, o nedidelė kalva, ant kurios tikintieji per kartų kartas statė kryžius, krucifiksus, rožinius ir kitus pamaldumo ženklus. Tiksli šios tradicijos pradžia nėra aiškiai nustatyta. Dažnai ji siejama su žuvusiųjų ir dingusiųjų per XIX amžiaus sukilimus prieš Rusijos valdžią atminimu. Vėliau buvo statomi kryžiai kaip padėka už išklausytas maldas, artimųjų atminimui arba asmeninių prašymų išraiška.

Sovietų valdymo laikotarpiu ši vieta tapo religinio ir tautinio apsisprendimo ženklu. Valstybinės institucijos ne kartą liepė kryžius pašalinti ir teritoriją sutvarkyti. Tačiau žmonės vis iš naujo ten statė naujus kryžius. Ši praktika siejo Lietuvoje giliai įsišaknijusį katalikų tikėjimą su pasipriešinimu valstybės primestam priešiškumui religijai ir lietuviškosios tapatybės varžymui.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kalva vėl tapo laisvai prieinama piligrimystės vieta. Popiežius Johannes Paul II ją aplankė 1993 ir ten aukojo šv. Mišias. Nuo tada kryžius čia atveža ir piligrimai bei lankytojai iš kitų šalių, todėl jų skaičius nuolat keičiasi.

UNESCO pripažinimas tiksliai kalbant taikomas ne pačiai kalvai kaip statybos pasaulio paveldui, o Lietuvoje puoselėjamai kryždirbystės tradicijai. Jai, be kryžių, priskiriami ir koplytstulpiai, mažos koplytėlės bei gausiai išpuošti mediniai stulpai. Jų puošyboje krikščioniški ženklai jungiami su tradiciniais augaliniais, saulės ir geometriniais motyvais. Šias žinias perduoda medžio drožėjai ir kalviai.

Taigi monetos pasirinkimas susieja konkrečią atminimo vietą su gyva amatininkystės ir religine praktika. Kartu jis primena svetimųjų valdžios, persekiojimo ir atkurtos valstybės nepriklausomybės patirtis.