2 eurai neapyv./BU

Kostis Palamas priklausė vadinamajai Naujosios Atėnų mokyklos literatūrinei krypčiai, kuri XIX amžiaus pabaigoje atsiribojo nuo ankstesnės kartos romantinės poezijos. Iš pradžių jis dirbo žurnalistu ir literatūros kritiku, publikavo eilėraščius, apsakymus ir esė. Tokiuose kūriniuose kaip „Čigono dodekalogas“ ir „Karaliaus fleita“ jis susiejo Antikos, Bizantijos istorijos, stačiatikių tradicijos ir graikų liaudies kultūros temas.

Palamas daugiausia rašė dimotiki – šnekamąja liaudies kalba. Taip jo kūryba tapo anuometinio graikų kalbos ginčo dalimi. Administracijoje, švietime ir dalyje literatūros ilgą laiką buvo vartojama į senovės graikų kalbą orientuota katarevusa, o kiti autoriai siekė įtvirtinti kasdienę kalbą kaip modernios nacionalinės literatūros pagrindą. Palamas prisidėjo prie šio kalbinio ir kultūrinio persiorientavimo.

Jo vardas taip pat siejamas su moderniųjų olimpinių žaidynių istorija. Jis sukūrė Olimpinės giesmės tekstą, o muziką jai parašė Spyridon Samaras. Ji buvo atlikta per pirmųjų moderniųjų olimpinių žaidynių atidarymą 1896 m. Atėnuose, o vėliau Tarptautinis olimpinis komitetas ją paskelbė oficialia olimpine giesme.

Jis mirė tuo metu, kai per Antrąjį pasaulinį karą Graikiją buvo okupavusios Vokietija, Italija ir Bulgarija. Jo laidotuvėse Atėnuose dalyvavo daugybė žmonių. Gedulingos apeigos virto vieša demonstracija prieš okupaciją; poetas Angelos Sikelianos perskaitė eilėraštį, o minia giedojo Graikijos himną.

Todėl proga pasirinkta ne tik dėl Palamaso literatūrinės kūrybos. Ji taip pat primena naujosios graikų kalbos raidą, šiuolaikinės Graikijos valstybės kultūrinės savivokos formavimąsi, olimpinę tradiciją ir istorinį okupacijos laikotarpio įvykį.