Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 25 2007
Cirkuliacinių monetų rinkinys
UNC/BU
Apyvartinių monetų rinkinys BU
Vokietija · 50 metų Romos sutartims
Tiražas415 000
Išleidimo kaina12,00 €
Išleidimo data2007-03-25
PakuotėCirkuliacinių monetų rinkinys
Briaunos užrašasEINIGKEIT UND RECHT UND FREIHEIT + federalinis erelis
Rinkinio kaina (2 monetos)39,00 €
Variantai
5Vokietija, A · A · Kalyklos ženklas A · BU · Cirkuliacinių monetų rinkinys · Tiražas 83 000
Vokietija, D · D · Kalyklos ženklas D · BU · Cirkuliacinių monetų rinkinys · Tiražas 83 000
Vokietija, F · F · Kalyklos ženklas F · BU · Cirkuliacinių monetų rinkinys · Tiražas 83 000
Vokietija, G · G · Kalyklos ženklas G · BU · Cirkuliacinių monetų rinkinys · Tiražas 83 000
Vokietija, J · J · Kalyklos ženklas J · BU · Cirkuliacinių monetų rinkinys · Tiražas 83 000
Išleidimo proga
Atminimo moneta skirta Romos sutarties, kurią šešios valstybės steigėjos 1957 m. kovo 25 d. Romoje pasirašė, pasirašymo 50-osioms metinėms. Motyve pavaizduotas sutarties dokumentas priešais Michelangelo suprojektuotą žvaigždės formos Piazza del Campidoglio grindinį, taip pat užrašas „Europa“ ir dvylika Europos Sąjungos žvaigždžių. Liuksemburgo laidoje dėl pasukimo efekto didžiojo kunigaikščio Henri portretas papildomai uždengia kairę motyvo pusę.
Motyvas
Monetos centre pavaizduotas šešių valstybių steigėjų pasirašytas sutarties dokumentas, kurio fone – Michelangelo suprojektuota žvaigždės formos Piazza del Campidoglio gatvės danga Romoje, kur sutartis buvo pasirašyta 1957 m. kovo 25 d. Virš pat sutarties dokumento iškaltas žodis „Europa“ atitinkama kalba. Virš viso motyvo kaip užrašas nurodoma išleidimo proga, o apačioje – monetą išleidusi šalis atitinkama kalba (kalbomis) ir metai 2007. Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos Sąjungos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Romos sutartimis“ vadinami du susitarimai: Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo sutartis ir Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo sutartis. Sutarties šalys buvo Belgija, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Abi sutartys įsigaliojo 1958 m.
EEB turėjo sukurti bendrąją rinką. Tai apėmė laipsnišką muitų tarp valstybių narių panaikinimą, bendrą išorinį muitų tarifą ir laisvą asmenų, prekių, paslaugų bei kapitalo judėjimą. Taip pat buvo priimtos bendros taisyklės, be kita ko, žemės ūkio, transporto ir konkurencijos srityse. Tokios institucijos kaip Komisija, Ministrų Taryba, parlamentinė asamblėja ir Teisingumo Teismas sudarė galimybę priimti privalomus sprendimus ne tik tradiciškai bendradarbiaujant vyriausybėms, bet ir per bendrijos institucijas.
Euratomas turėjo koordinuoti taikų branduolinės energijos naudojimą. Buvo numatyti, be kita ko, bendri moksliniai tyrimai, branduolinių medžiagų saugos kontrolė ir branduolinių žaliavų tiekimo taisyklės. EEB vėliau tapo Europos bendrija ir galiausiai įsiliejo į Europos Sąjungą, o Euratomas toliau veikia pagal atskirą teisinį pagrindą.
Sutartys rėmėsi 1951 m. įkurta Europos anglių ir plieno bendrija. Po Antrojo pasaulinio karo ekonominė sąveika visų pirma turėjo ilgam užtikrinti Prancūzijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos bendradarbiavimą. Vakarų Europos valstybės Šaltojo karo sąlygomis taip pat siekė glaudesnio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Romos sutartys išplėtė šį požiūrį nuo atskirų pramonės šakų iki didelės ekonomikos dalies.
Posėdžio vieta Kapitolijuje taip pat buvo istoriškai reikšminga: pasirašymas vyko Palazzo dei Conservatori, dabartinio Kapitolino muziejaus dalyje. Jubiliejaus proga euro zonos valstybės pirmą kartą nusprendė išleisti bendrą 2 eurų proginių monetų laidą su tuo pačiu pagrindiniu motyvu. Taip sutarties ištakos, susijusios su Europos ekonomine integracija, buvo susietos su bendra valiuta kaip vėlesniu šio integracijos proceso rezultatu.
EEB turėjo sukurti bendrąją rinką. Tai apėmė laipsnišką muitų tarp valstybių narių panaikinimą, bendrą išorinį muitų tarifą ir laisvą asmenų, prekių, paslaugų bei kapitalo judėjimą. Taip pat buvo priimtos bendros taisyklės, be kita ko, žemės ūkio, transporto ir konkurencijos srityse. Tokios institucijos kaip Komisija, Ministrų Taryba, parlamentinė asamblėja ir Teisingumo Teismas sudarė galimybę priimti privalomus sprendimus ne tik tradiciškai bendradarbiaujant vyriausybėms, bet ir per bendrijos institucijas.
Euratomas turėjo koordinuoti taikų branduolinės energijos naudojimą. Buvo numatyti, be kita ko, bendri moksliniai tyrimai, branduolinių medžiagų saugos kontrolė ir branduolinių žaliavų tiekimo taisyklės. EEB vėliau tapo Europos bendrija ir galiausiai įsiliejo į Europos Sąjungą, o Euratomas toliau veikia pagal atskirą teisinį pagrindą.
Sutartys rėmėsi 1951 m. įkurta Europos anglių ir plieno bendrija. Po Antrojo pasaulinio karo ekonominė sąveika visų pirma turėjo ilgam užtikrinti Prancūzijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos bendradarbiavimą. Vakarų Europos valstybės Šaltojo karo sąlygomis taip pat siekė glaudesnio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Romos sutartys išplėtė šį požiūrį nuo atskirų pramonės šakų iki didelės ekonomikos dalies.
Posėdžio vieta Kapitolijuje taip pat buvo istoriškai reikšminga: pasirašymas vyko Palazzo dei Conservatori, dabartinio Kapitolino muziejaus dalyje. Jubiliejaus proga euro zonos valstybės pirmą kartą nusprendė išleisti bendrą 2 eurų proginių monetų laidą su tuo pačiu pagrindiniu motyvu. Taip sutarties ištakos, susijusios su Europos ekonomine integracija, buvo susietos su bendra valiuta kaip vėlesniu šio integracijos proceso rezultatu.