Vokietija · 30 metų Europos Sąjungos vėliavai

Europos vėliava atsirado ne dabartinės Europos Sąjungos teritorijoje. Europos Taryba, 1949 m. įsteigta tarpvyriausybinė organizacija, skirta žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei puoselėti, šį ženklą įvedė 1955 m. Europos Taryba instituciniu požiūriu yra atskira nuo Europos Sąjungos ir apima daugiau valstybių nei ši. Motyvą sudaro auksinių žvaigždžių ratas mėlyname fone.

Skaičius dvylika nereiškia nei Europos Tarybos valstybių narių, nei vėliau įsteigtų Europos Bendrijų narių skaičiaus. Jis pasirinktas kaip nekintantis simbolinis skaičius, turintis išreikšti vienybę ir išbaigtumą. Todėl žvaigždžių skaičius nesikeitė ir plečiantis Europos Bendrijoms bei Europos Sąjungai.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje Europos Bendrijos siekė, kad jų politinis bendradarbiavimas būtų labiau matomas visuomenei. Europos Vadovų Tarybos sudarytas komitetas „Piliečių Europai“ pasiūlė bendrus ženklus ir viešuosius simbolius. 1985 m. valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė jau Europos Tarybos naudojamo ženklo perėmimui. Nuo 1986 m. Bendrijų institucijos naudojo vėliavą. Pati Europos Sąjunga atsirado tik įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, kuri įsigaliojo 1993 m. Todėl 1985 m. sprendimas retrospektyviai taip pat vadinamas ES vėliavos sprendimu.

Vėliava kartu su Europos himnu, Europos diena gegužės 9 d. ir šūkiu „Suvienyti įvairovės“ yra vienas iš visuotinai naudojamų Europos simbolių. Atskirą straipsnį apie šiuos simbolius buvo numatyta įtraukti į Europos konstitucinės sutarties projektą. Žlugus šiam projektui, jis nebuvo įtrauktas į Lisabonos sutartį. Tačiau kelios valstybės narės, tarp jų Vokietija, prie sutarties pridėtame pareiškime aiškiai patvirtino savo įsipareigojimą šiems simboliams.

Šis jubiliejus tiko bendrai monetų laidai, nes vėliava nenurodo vienos konkrečios valstybės narės, o ją naudoja ES institucijos ir visos valstybės narės. Taip tas pats įvykis galėjo būti pavaizduotas kelių eurų monetų nacionalinėse pusėse, o monetas ir toliau leido atskiros valstybės.