Lizdinė kortelė PP

Europos vėliava atsirado ne dabartinės Europäische Union teritorijoje. Europarat, 1949 m. įsteigta tarpvyriausybinė organizacija, skirta žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei puoselėti, šį ženklą įvedė 1955 m. Europarat instituciniu požiūriu yra atskiras nuo Europäische Union ir apima daugiau valstybių nei ši. Motyvą sudaro auksinių žvaigždžių ratas mėlyname fone.

Skaičius dvylika nereiškia nei Europarat valstybių narių, nei vėliau įsteigtų Europäische Gemeinschaften narių skaičiaus. Jis pasirinktas kaip nekintantis simbolinis skaičius, turintis išreikšti vienybę ir išbaigtumą. Todėl žvaigždžių skaičius nesikeitė ir plečiantis Europäische Gemeinschaften bei Europäische Union.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje Europäische Gemeinschaften siekė, kad jų politinis bendradarbiavimas būtų labiau matomas visuomenei. Europäischer Rat sudarytas komitetas „Piliečių Europai“ pasiūlė bendrus ženklus ir viešuosius simbolius. 1985 m. valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė jau Europarat naudojamo ženklo perėmimui. Nuo 1986 m. Bendrijų institucijos naudojo vėliavą. Pati Europäische Union atsirado tik įsigaliojus Vertrag von Maastricht, kuris įsigaliojo 1993 m. Todėl 1985 m. sprendimas retrospektyviai taip pat vadinamas ES vėliavos sprendimu.

Vėliava kartu su Europos himnu, Europos diena gegužės 9 d. ir šūkiu „Suvienyti įvairovės“ yra vienas iš visuotinai naudojamų Europos simbolių. Atskirą straipsnį apie šiuos simbolius buvo numatyta įtraukti į Europos konstitucinės sutarties projektą. Žlugus šiam projektui, jis nebuvo įtrauktas į Vertrag von Lissabon. Tačiau kelios valstybės narės, tarp jų Vokietija, prie sutarties pridėtame pareiškime aiškiai patvirtino savo įsipareigojimą šiems simboliams.

Šis jubiliejus tiko bendrai monetų laidai, nes vėliava nenurodo vienos konkrečios valstybės narės, o ją naudoja ES institucijos ir visos valstybės narės. Taip tas pats įvykis galėjo būti pavaizduotas kelių eurą naudojančių valstybių nacionalinėse monetų pusėse, o monetas ir toliau leido atskiros valstybės.