Prancūzija · 30 metų ES vėliavai

1985 metų skaičius nurodo ne žvaigždėtosios vėliavos atsiradimą. Europos Taryba, nuo Europos Sąjungos nepriklausoma tarptautinė organizacija, šį emblemą buvo priėmusi dar 1955 m. Po trijų dešimtmečių tuometinių Europos Bendrijų valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė jį naudoti ir jų institucijoms. Nuo 1986 m. jis buvo iškeltas priešais Bendrijų pastatus. Pati Europos Sąjunga atsirado tik 1993 m., įsigaliojus Mastrichto sutarčiai.

Žvaigždžių skaičius neatitinka valstybių narių skaičiaus. Todėl jis nepakito nepaisant kelių plėtros etapų ir Jungtinės Karalystės išstojimo. Šiame kontekste dvylika reiškia vienybę ir išbaigtumą; žiedinė išdėstymo forma nurodo priklausymą vienai visumai. Taip pat nustatyta penkiakampių žvaigždžių orientacija: visos jos stovi tiesiai ir nėra pasuktos kaip spinduliai aplink centrą. Taigi įprastas posakis „ES vėliava“ slepia tai, kad šis simbolis yra senesnis už Europos Sąjungą ir tebėra naudojamas ir Europos Tarybos.

Ši laida buvo ne vien Prancūzijos iniciatyva, o bendra euro zonos valstybių laida. Tokios bendros proginės monetos skirtos temai, kuri būtų reikšminga ne tik vienai valstybei narei, bet ir visam Europos bendradarbiavimui. Anksčiau tokiu būdu, be kita ko, buvo paminėti Romos sutarčių metinės, dešimt metų nuo Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo bei dešimt metų nuo euro grynųjų pinigų įvedimo.

Monetos dizainui surengtas Europos monetų kalyklų konkursas. Vertinimo komisija atrinko penkis pasiūlymus, už kuriuos euro zonos piliečiai ir gyventojai galėjo balsuoti internetu. Taip išvaizdą nulėmė ne vien valstybinės institucijos. Prancūzija, kaip ir kitos dalyvavusios emisijos valstybės, perėmė pasirinktą bendrą pagrindinį motyvą, tačiau papildė jį savo nacionaliniu pavadinimu ir privalomaisiais monetų kalyklos ženklais. Šios metinės buvo tinkama proga bendrai laidai, nes vėliavą, nepriklausomai nuo kintančio narių skaičiaus, naudoja visos Europos Sąjungos institucijos.