Monaco · Pirmojo įtvirtinimo ant uolos pamatų padėjimo 800-osios metinės

Monako uola“ – tai į Viduržemio jūrą stačiai besileidžianti pakrantės iškyša, iškilusi virš Monaco uosto. Dėl savo padėties ji leido kontroliuoti jūrų kelią palei Ligūrijos pakrantę ir kartu suteikė lengvai ginamą vietą. Viduramžiais ši teritorija pateko į Genuos įtakos sferą, o jos politiką formavo konfliktai tarp imperatoriui lojalių Ghibellinen ir popiežiui lojalių Guelfen.

Įtvirtinimo statybą pradėjo grupė Genuos Ghibellinen, vadovaujama Fulco del Cassellos. Aplink karinę atramos vietą susikūrė įtvirtinta gyvenvietė. Taip šis kompleksas tapo nuolatinio uolos apgyvendinimo ir vėlesnės Monako politinės raidos pradžios tašku.

Su tvirtove glaudžiai susijęs Grimaldi šeimos iškilimas. Francesco Grimaldi, Genuos Guelfen šeimos narys, 1297 metais užėmė ją su savo palydovais. Pasak tradicijos, jis pateko į tvirtovę persirengęs pranciškonų vienuoliu, o vėliau įsileido ginkluotus savo palydovus. Šią istoriją primena du kalavijais ginkluoti vienuoliai Monako valstybės herbe. Iš pradžių Grimaldi valdžia nebuvo nenutrūkstama, tačiau nuo XV amžiaus pradžios Monaco liko nuolat jų kontroliuojamas.

Per šimtmečius iš viduramžių gynybinio komplekso išaugo dabartiniai kunigaikščių rūmai. Pertvarkymai dalį tvirtovės pavertė rezidencija, o senesni gynybiniai elementai buvo išsaugoti arba įtraukti į vėlesnį kompleksą. Iki šiol rūmai yra kunigaikščio rezidencija ir yra istoriniame Monaco-Ville valdžios rajone.

Todėl šis jubiliejus nurodo ne tik vieną statybos projektą. Įtvirtinimas simbolizuoja nuolat kontroliuojamo valdžios centro ant uolos atsiradimą; iš jo išsivystė dabartinė kunigaikštystė. Tuo grindžiama politinė ir dinastinė šios monetos išleidimo progos reikšmė.