Monaco · Pirmojo įtvirtinimo ant uolos pamatinio akmens padėjimo 800-osios metinės

„Monako uola“ – tai į Viduržemio jūrą stačiai besileidžianti pakrantės iškyša, iškilusi virš Monako uosto. Dėl savo padėties ji leido kontroliuoti jūrų kelią palei Ligūrijos pakrantę ir kartu suteikė gerai ginamą vietą. Viduramžiais ši teritorija pateko į Genujos įtakos sferą, o jos politiką formavo konfliktai tarp imperatoriui ištikimų gibelinų ir popiežiui ištikimų gvelfų.

Įtvirtinimą pradėjo statyti grupė Genujos gibelinų, vadovaujama Fulco del Cassellos. Aplink karinį atramos punktą susikūrė įtvirtinta gyvenvietė. Taip šis kompleksas tapo nuolatinio uolos apgyvendinimo ir vėlesnės Monako politinės raidos pradžios tašku.

Su tvirtove glaudžiai susijęs Grimaldi šeimos iškilimas. Francesco Grimaldi, Genujos gvelfų šeimos narys, 1297 metais užėmė ją su savo palydovais. Pasak tradicijos, jis pateko į tvirtovę persirengęs pranciškonų vienuoliu, o vėliau įleido savo ginkluotus palydovus. Šią istoriją primena du kalavijais ginkluoti vienuoliai Monako valstybės herbe. Iš pradžių Grimaldi valdžia nebuvo nenutrūkstama, tačiau nuo XV amžiaus pradžios Monakas liko nuolat jų kontroliuojamas.

Per šimtmečius iš viduramžių gynybinio komplekso išaugo dabartiniai kunigaikščio rūmai. Pertvarkymai dalį tvirtovės pavertė rezidencija, o senesni gynybiniai elementai buvo išsaugoti arba įtraukti į vėlesnį kompleksą. Iki šiol rūmai yra kunigaikščio būstinė ir yra istoriniame Monako valdžios rajone Monaco-Ville.

Todėl šis jubiliejus nurodo ne tik vieną statybos projektą. Įtvirtinimas simbolizuoja nuolat kontroliuojamo valdžios centro ant uolos susiformavimą; iš jo išsivystė dabartinė kunigaikštystė. Tuo grindžiama politinė ir dinastinė šios monetos išleidimo progos reikšmė.