Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 203 2015
2 eurų moneta
PP
2 eurai PP (3-iasis PP rinkinys 2013-2015)
Liuksemburgas · 125 metų Liuksemburgo Nassau Weilburg dinastija
Tiražas2 500
Išleidimo data2015-10-15
Pakuotė3. PP rinkinys 2013-2015
Briaunos užrašas2 ★ ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai
Rinkinio kaina (6 monetos)289,00 €
Išleidimo proga
Moneta skirta Nassau-Weilburg dinastijos 125-osioms metinėms. Motyve pavaizduotas didysis kunigaikštis Henri, taip pat chronologine jų įžengimo į sostą tvarka – didžiųjų kunigaikščių Adolphe, Guillaume IV ir Jean bei didžiųjų kunigaikštienių Marie-Adélaïde ir Charlotte portretai. Jį papildo įrašas „1890 — Nassau-Weilbourg dinastija“, taip pat „Liuksemburgas“ ir metai „2015“.
Motyvas
Monetos kairėje pusėje pavaizduotas Jo Karališkosios Didenybės didžiojo kunigaikščio Henri portretas, o dešinėje pusėje, apskritimo forma ir chronologine įžengimo į sostą tvarka, – Jų Karališkųjų Didenybių didžiųjų kunigaikščių Adolphe ir Guillaume IV, didžiųjų kunigaikštienių Marie-Adélaïde ir Charlotte bei didžiojo kunigaikščio Jean portretai. Dešinėje motyvo pusėje taip pat apskritimo forma išdėstytas užrašas „1890 — Nassau-Weilbourg dinastija“. Vertikaliai monetos motyvo centre nurodyta emisijos valstybė „Liuksemburgas“ ir metai „2015“.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Dinastinis atskaitos taškas yra Nyderlandų karaliaus ir Liuksemburgo didžiojo kunigaikščio Wilhelm III mirtis 1890 metais. Nuo 1815 m. Vienos kongreso Nyderlandus ir Liuksemburgą siejo personalinė unija: abi valstybės turėjo tą patį monarchą, tačiau teisiškai liko atskiros. Nyderlanduose sostą galėjo perimti Wilhelmina, Wilhelm III duktė. Tačiau Liuksemburge galiojo Nassau dinastijos paveldėjimo taisyklės, pagal kurias tuo metu pirmenybė teikta kitai linijai priklausančiam vyrui.
Todėl Liuksemburgo karūna atiteko Adolph, buvusiam Nassau kunigaikščiui. Po 1866 m. Austrijos–Prūsijos karo jo kunigaikštystę aneksavo Prūsija. Jam pradėjus valdyti Liuksemburgą, personalinė unija su Nyderlandais nutrūko. Taigi 1890 metai reiškia ne tik valdančiųjų rūmų pasikeitimą, bet ir nuo tada savarankišką Liuksemburgo sosto paveldėjimą.
Kadangi Adolph sūnus Wilhelm IV neturėjo sūnaus, buvo pakeistas dinastijos statutas. Dėl to jo vyriausioji duktė Marie-Adelheid galėjo perimti sostą. Jos valdymo laikotarpis sutapo su Pirmuoju pasauliniu karu, kurio metu Liuksemburgą okupavo vokiečių kariuomenė. Dėl vidaus politinių konfliktų ir kritikos dėl jos laikysenos okupacijos metu 1919 m. ji atsisakė sosto. Sostą perėmė jos sesuo Charlotte. Tais pačiais metais referendumas patvirtino monarchijos tęstinumą.
Vokietijai okupavus Liuksemburgą per Antrąjį pasaulinį karą, Charlotte kartu su vyriausybe pasitraukė į tremtį ir per radijo kreipimusis kalbėjo Liuksemburgo gyventojams. 1964 m. ji perdavė valstybės valdymą savo sūnui Jean. Valdant Jean, o vėliau Henri, didžiojo kunigaikščio vaidmuo parlamentinės ir konstitucinės monarchijos sąlygomis toliau keitėsi.
Jubiliejus suteikė progą pavaizduoti nuo 1890 m. gyvuojantį dinastinį tęstinumą ir kartu Liuksemburgo karūnos atsiskyrimą nuo Nyderlandų karūnos. Valdančiųjų seka taip pat nurodo į politinius lūžius, tokius kaip du pasauliniai karai, sosto atsisakymai ir pasikeitusios paveldėjimo taisyklės.
Todėl Liuksemburgo karūna atiteko Adolph, buvusiam Nassau kunigaikščiui. Po 1866 m. Austrijos–Prūsijos karo jo kunigaikštystę aneksavo Prūsija. Jam pradėjus valdyti Liuksemburgą, personalinė unija su Nyderlandais nutrūko. Taigi 1890 metai reiškia ne tik valdančiųjų rūmų pasikeitimą, bet ir nuo tada savarankišką Liuksemburgo sosto paveldėjimą.
Kadangi Adolph sūnus Wilhelm IV neturėjo sūnaus, buvo pakeistas dinastijos statutas. Dėl to jo vyriausioji duktė Marie-Adelheid galėjo perimti sostą. Jos valdymo laikotarpis sutapo su Pirmuoju pasauliniu karu, kurio metu Liuksemburgą okupavo vokiečių kariuomenė. Dėl vidaus politinių konfliktų ir kritikos dėl jos laikysenos okupacijos metu 1919 m. ji atsisakė sosto. Sostą perėmė jos sesuo Charlotte. Tais pačiais metais referendumas patvirtino monarchijos tęstinumą.
Vokietijai okupavus Liuksemburgą per Antrąjį pasaulinį karą, Charlotte kartu su vyriausybe pasitraukė į tremtį ir per radijo kreipimusis kalbėjo Liuksemburgo gyventojams. 1964 m. ji perdavė valstybės valdymą savo sūnui Jean. Valdant Jean, o vėliau Henri, didžiojo kunigaikščio vaidmuo parlamentinės ir konstitucinės monarchijos sąlygomis toliau keitėsi.
Jubiliejus suteikė progą pavaizduoti nuo 1890 m. gyvuojantį dinastinį tęstinumą ir kartu Liuksemburgo karūnos atsiskyrimą nuo Nyderlandų karūnos. Valdančiųjų seka taip pat nurodo į politinius lūžius, tokius kaip du pasauliniai karai, sosto atsisakymai ir pasikeitusios paveldėjimo taisyklės.