Suomija · 100 metų visuotinės rinkimų teisės

1906 m. Suomija dar nebuvo nepriklausoma valstybė, o autonominė Didžioji Kunigaikštystė Rusijos imperijoje. Iki tol jos politinis atstovavimas rėmėsi luomų susirinkimu, kuriame atskirai buvo atstovaujama bajorijai, dvasininkijai, miestiečiams ir valstiečiams. Didelė dalis gyventojų neturėjo rinkimų teisės. Moterys taip pat negalėjo dalyvauti politiniame gyvenime.

Tiesioginį reformos pagrindą sudarė 1905 m. politiniai neramumai Rusijos imperijoje. Suomijoje pasipriešinimas autonomijos ribojimui susipynė su reikalavimais sukurti demokratiškesnę tautos atstovybę. Visoje šalyje vykęs visuotinis streikas sustiprino spaudimą Rusijos vyriausybei ir Suomijos institucijoms. Po to luominės struktūros parlamentą pakeitė vienų rūmų parlamentas, kurį sudarė 200 deputatų.

1906 m. priimtas rinkimų įstatymas vienodomis sąlygomis suteikė moterims ir vyrams aktyviąją bei pasyviąją rinkimų teisę. Taigi moterys galėjo ne tik balsuoti, bet ir pačios kandidatuoti į mandatą. Šių abiejų teisių derinimas pranoko ankstesnes rinkimų teisės reformas kitose šalyse, kuriose moterims iš pradžių buvo leidžiama tik balsuoti. Per pirmuosius po reformos rinkimus 1907 m. kovą į Suomijos parlamentą buvo išrinkta 19 moterų. Jos laikomos pirmosiomis moterimis deputatėmis nacionaliniame parlamente pasaulyje.

Naujoji rinkimų teisė taip pat rėmėsi proporciniu atstovavimu ir slaptu balsavimu. Taip reforma panaikino politinį suskirstymą pagal luomus ir sukūrė pagrindą šiandieninei Eduskunta. Iš pradžių jos praktinį poveikį ribojo Rusijos imperatoriaus padėtis – jis galėjo ne kartą paleisti parlamentą. Tik 1917 m. Suomijai tapus nepriklausoma, tautos atstovybė pradėjo veikti suverenios valstybės sąlygomis.

2006 m. monetos išleidimas buvo skirtas šios parlamento ir rinkimų teisės reformos šimtosioms metinėms. Abiejų lyčių sugretinimas pabrėžia esminį tuometinės naujovės aspektą – lygias politines teises moterims ir vyrams.