Suomija · 50 metų narystės Jungtinėse Tautose

Jungtinės Tautos susikūrė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kaip Tautų Sąjungos įpėdinės. Jų Chartija buvo pasirašyta 1945 m. birželio 26 d. San Franciske ir įsigaliojo tų pačių metų spalio 24 d. Chartijoje nustatyti uždaviniai apima tarptautinės taikos palaikymą, taikų konfliktų sprendimą, žmogaus teisių skatinimą ir tarptautinį bendradarbiavimą socialiniais, ekonominiais bei humanitariniais klausimais.

Suomija buvo priimta prasidėjus Šaltajam karui. Po karų su Sovietų Sąjunga ir 1947 m. Paryžiaus taikos sutarties šalis turėjo iš naujo nustatyti savo užsienio politikos padėtį tarp Rytų ir Vakarų. Jos priėmimą į JT uždelsė didžiųjų valstybių nesutarimai dėl naujų narių priėmimo. Galiausiai 1955 m. gruodžio 14 d. Suomija kartu su dar penkiolika valstybių buvo priimta. Šis vadinamasis paketo susitarimas užbaigė kelerius metus trukusią blokadą Saugumo Taryboje.

Narystė suteikė Suomijai pagrindą, kuriame ji galėjo derinti karinio neprisijungimo politiką su aktyviu daugiašaliu bendradarbiavimu. Jau 1956 m. suomių kariai dalyvavo pirmosiose ginkluotose JT taikos palaikymo pajėgose, kurios po Sueco krizės buvo dislokuotos Artimuosiuose Rytuose. Taikos palaikymas, tarpininkavimas ir tarptautinis konfliktų sprendimas vėliau tapo pasikartojančiomis Suomijos JT politikos sritimis. Ir vėlesnis Suomijos prezidentas Martti Ahtisaari daugelį metų dirbo Jungtinių Tautų pavedimu, be kita ko, prisidėdamas prie Namibijos perėjimo į nepriklausomybę.

Taigi monetos išleidimas susiejo pasaulinės reikšmės įkūrimo jubiliejų su svarbiu Suomijos pokario istorijos lūžiu. Briaunos įrašas taip pat nurodo dvi oficialiąsias šalies kalbas: „YK“ yra suomiška *Yhdistyneet kansakunnat* santrumpa, o „FN“ – švediška *Förenta nationerna* santrumpa. Taip tarptautinė organizacija įvardijama remiantis abiem Suomijos kalbinėmis tradicijomis.