Suomija · ES plėtra

2004 m. gegužės 1 d. Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Čekija, Vengrija ir Kipras įstojo į Europos Sąjungą. Dėl to ES narių skaičius išaugo nuo 15 iki 25. Tai buvo iki tol didžiausia plėtros banga pagal tuo pačiu metu priimtų šalių skaičių.

Aštuonios stojančios valstybės buvo Vidurio ir Rytų Europoje, o iki Šaltojo karo pabaigos jose buvo komunistinis režimas. Todėl jų priėmimas buvo susijęs su politine ir ekonomine Europos pertvarka po 1989 m. Malta ir Kipras turėjo kitokią istorinę praeitį, tačiau taip pat jau daugelį metų buvo susiję su Europos integracija. Kipro Respublikos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose taikoma ES teisė; šiaurinėje salos dalyje jos taikymas sustabdytas.

Tarp stojimo sąlygų buvo stabilios demokratinės institucijos, veikianti rinkos ekonomika ir gebėjimas perimti bendrą ES teisę. Šie reikalavimai grindžiami 1993 m. suformuluotais Kopenhagos kriterijais. Po kelerius metus trukusių derybų stojimo sutartis 2003 m. balandį buvo pasirašyta Atėnuose. Vėliau beveik visose dalyvavusiose valstybėse įvyko referendumai, kuriuose dauguma balsavusiųjų pasisakė už stojimą.

Suomijai nauja Sąjungos sudėtis taip pat turėjo tiesioginę regioninę reikšmę. Estijai, taip pat Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai įstojus, ES narėmis tapo dar kelios Baltijos jūros pakrantės valstybės. Kartu Estija, su Suomija geografiškai susijusi ir siejama glaudžiais kalbiniais bei kultūriniais ryšiais, tapo tos pačios politinės bendrijos nare.

Ši emisija taip pat buvo išleista nacionalinių 2 eurų proginių monetų leidybos pradžioje: tik nuo 2004 m. euro zonos valstybės galėjo kaldinti tokias apyvartines monetas su besikeičiančiais nacionaliniais motyvais. Šis politinis įvykis suteikė progą netrukus panaudoti naują monetų formatą. Dvylika Europos žvaigždžių, nepriklausomai nuo konkretaus narių skaičiaus, simbolizuoja vienybę ir bendrumą.