Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 186 2015
Cirkuliacinių monetų rinkinys
UNC/BU
Apyvartinių monetų rinkinys BU
Vokietija · 25-osios Vokietijos vienybės metinės
Tiražas175 100
Išleidimo kaina13,35 €
Išleidimo data2015-01-30
PakuotėCirkuliacinių monetų rinkinys
Briaunos užrašasEINIGKEIT UND RECHT UND FREIHEIT + federalinis erelis
Rinkinio kaina (2 monetos)49,00 €
Šaltinio tiražo duomenys: 39800 | 33825
Variantai
5Vokietija, A · A · Kalyklos ženklas A · BU · Cirkuliacinių monetų rinkinys · Tiražas 39 800
Vokietija, D · D · Kalyklos ženklas D · BU · Cirkuliacinių monetų rinkinys · Tiražas 33 825
Vokietija, F · F · Kalyklos ženklas F · BU · Cirkuliacinių monetų rinkinys · Tiražas 33 825
Vokietija, G · G · Kalyklos ženklas G · BU · Cirkuliacinių monetų rinkinys · Tiražas 33 825
Vokietija, J · J · Kalyklos ženklas J · BU · Cirkuliacinių monetų rinkinys · Tiražas 33 825
Išleidimo proga
Moneta skirta 25-osioms Vokietijos vienybės metinėms. Motive pavaizduota džiūgaujanti žmonių minia, simbolizuojanti naują pradžią ir proveržį, o fone – Brandenburger Tor, Vokietijos vienybės simbolis. Pasikartojantis šūkis „Mes esame viena tauta“ išreiškia bendrą piliečių valią ir kelią į Vokietijos susivienijimą.
Motyvas
Monetos pirmame plane pavaizduota džiūgaujanti minia, simbolizuojanti naują pradžią ir veržimąsi į geresnę ateitį; fone matyti Brandenburger Tor, Vokietijos vienybės simbolis. Pakartotinis šūkis „Mes esame viena tauta“ – kolektyvinė Vokietijos piliečių valios išraiška – simbolizuoja kelią į Vokietijos susivienijimą. Monetos vidinėje dalyje taip pat matomi atitinkamos monetų kalyklos ženklas („A“, „D“, „F“, „G“ arba „J“), monetą išleidusios valstybės ženklas („D“) ir graverio inicialai („BW“ – Bernd Wendhut).
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija buvo padalyta į okupacines zonas. 1949 m. iš jų susikūrė dvi valstybės: Bundesrepublik Deutschland Vakaruose ir Deutsche Demokratische Republik (DDR) Rytuose. Abi priklausė skirtingoms politinėms ir karinėms sąjungų sistemoms. Nuo 1961 m. Berliner Mauer kartu su DDR pasienio įtvirtinimais apsunkino pabėgimą į Vakarus ir atskyrė šeimas, draugų ratus bei ekonominius ryšius.
1989 m. DDR vadovybė vis labiau patyrė spaudimą. Daugelis žmonių išvyko iš šalies per kitas Rytų bloko valstybes; tuo pat metu demonstrantai reikalavo politinės laisvės, laisvų rinkimų ir laisvės keliauti. Be kita ko, iš Leipziger Montagsdemonstrationen išaugęs judėjimas virto taikiu protesto judėjimu. Jo šūkis „Mes esame tauta“ iš pradžių buvo nukreiptas prieš valstybės vadovybės siekį kalbėti gyventojų vardu. Augant valstybės suvienijimo reikalavimui, šūkis iš dalies pasikeitė į „Mes esame viena tauta“.
Berliner Mauer atvėrimas 1989 m. lapkričio 9 d. paspartino politinę raidą. Per pirmuosius laisvus Volkskammer rinkimus 1990 m. kovą daugumą gavo tos politinės jėgos, kurios siekė greito suvienijimo. Po to įvyko valiutų, ekonominė ir socialinė sąjunga bei abiejų Vokietijos valstybių derybos. Tuo pat metu Bundesrepublik Deutschland, DDR ir keturios buvusios okupacinės valstybės Zwei-plus-Vier-Vertrag susitarė dėl užsienio politikos klausimų, įskaitant Vokietijos sienas ir visišką valstybės suverenitetą.
1990 m. spalio 3 d. DDR prisijungė prie Bundesrepublik Deutschland. Atkurtos Rytų Vokietijos žemės tapo federacinės teritorijos dalimi; kartu Berlynas vėl tapo bendru miestu, o vėliau – Bundestag ir Bundesregierung būstine. Spalio 3-ioji nuo tada yra įstatymu nustatyta Tag der Deutschen Einheit diena.
25 metų jubiliejus 2015 m. suteikė progą prisiminti ne tik valstybių susijungimą, bet ir taikiąją revoliuciją bei gyventojų vaidmenį užbaigiant SED valdymą. Taip moneta jubiliejų susieja su pilietiniu ir kartu europiniu kontekstu.
1989 m. DDR vadovybė vis labiau patyrė spaudimą. Daugelis žmonių išvyko iš šalies per kitas Rytų bloko valstybes; tuo pat metu demonstrantai reikalavo politinės laisvės, laisvų rinkimų ir laisvės keliauti. Be kita ko, iš Leipziger Montagsdemonstrationen išaugęs judėjimas virto taikiu protesto judėjimu. Jo šūkis „Mes esame tauta“ iš pradžių buvo nukreiptas prieš valstybės vadovybės siekį kalbėti gyventojų vardu. Augant valstybės suvienijimo reikalavimui, šūkis iš dalies pasikeitė į „Mes esame viena tauta“.
Berliner Mauer atvėrimas 1989 m. lapkričio 9 d. paspartino politinę raidą. Per pirmuosius laisvus Volkskammer rinkimus 1990 m. kovą daugumą gavo tos politinės jėgos, kurios siekė greito suvienijimo. Po to įvyko valiutų, ekonominė ir socialinė sąjunga bei abiejų Vokietijos valstybių derybos. Tuo pat metu Bundesrepublik Deutschland, DDR ir keturios buvusios okupacinės valstybės Zwei-plus-Vier-Vertrag susitarė dėl užsienio politikos klausimų, įskaitant Vokietijos sienas ir visišką valstybės suverenitetą.
1990 m. spalio 3 d. DDR prisijungė prie Bundesrepublik Deutschland. Atkurtos Rytų Vokietijos žemės tapo federacinės teritorijos dalimi; kartu Berlynas vėl tapo bendru miestu, o vėliau – Bundestag ir Bundesregierung būstine. Spalio 3-ioji nuo tada yra įstatymu nustatyta Tag der Deutschen Einheit diena.
25 metų jubiliejus 2015 m. suteikė progą prisiminti ne tik valstybių susijungimą, bet ir taikiąją revoliuciją bei gyventojų vaidmenį užbaigiant SED valdymą. Taip moneta jubiliejų susieja su pilietiniu ir kartu europiniu kontekstu.