Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 99 2011
Lizdinė pakuotė
UNC/BU
Blisteris BU
Prancūzija · 30 metų Fête de la Musique
Tiražas7 646
Išleidimo kaina10,00 €
Išleidimo data2011-06-21
PakuotėLizdinė pakuotė
Briaunos užrašas2 ★ ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai
Rinkos kaina32,00 €
Išleidimo proga
Moneta skirta muzikos festivalio, nuo 1981 m. švenčiamo vasaros saulėgrįžos dieną, 30-osioms metinėms. Motyve pavaizduota stilizuota linksma žmonių minia, muzikos instrumentas ir skraidančios natos, taip pat įrašai „Fête de la MUSIQUE“, „21 JUIN 2011“ ir „30e ANNIVERSAIRE“.
Motyvas
Monetos vidinėje dalyje stilizuotai pavaizduota linksma žmonių minia, muzikos instrumentas ir aplink skraidančios natos, išreiškiančios pašėlusią nuotaiką per muzikos šventę, Prancūzijoje nuo 1981 m. rengiamą vasaros saulėgrįžos dieną. Virš jų įrašyti žodžiai „Fête de la MUSIQUE“ (muzikos šventė) ir data „21 JUIN 2011“ (2011 m. birželio 21 d.). Monetos vidinės dalies viršutiniame dešiniajame krašte įspausti žodžiai „30e ANNIVERSAIRE“ (30-asis jubiliejus). Apatinėje dalyje įrašytos raidės „RF“, žyminčios emisijos valstybę.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Fête de la Musique atsirado Prancūzijos kultūros politikos aplinkoje po 1981 m. vyriausybės pasikeitimo. Kultūros ministras Jack Lang ir Maurice Fleuret, ministerijoje atsakingas už muziką ir šokį, siekė labiau perkelti muzikinę veiklą iš koncertų salių ir kitų įsitvirtinusių institucijų į viešąją erdvę. Gyventojų kultūrinių įpročių tyrimas parodė, kad Prancūzijoje keli milijonai žmonių grojo kokiu nors instrumentu, tačiau daugelis jų beveik niekada viešai neatlikdavo muzikos.
Pasirengimas prasidėjo 1981 m., o pirmasis visoje šalyje vykęs renginys surengtas 1982 m. Koncepcija buvo sąmoningai paprasta: profesionalūs ir mėgėjai muzikantai be sudėtingos atrankos procedūros galėjo pasirodyti gatvėse, aikštėse, parkuose, kiemuose, geležinkelio stotyse ar užeigose. Renginiai visuomenei iš esmės turėjo būti nemokami. Taip Kultūros ministerija siekė dviejų tikslų: paskatinti žmones patiems muzikuoti ir kartu sudaryti galimybę išgirsti įvairias muzikos kryptis už įprastų jų atlikimo vietų ribų. Rokas, šansonas, klasikinė muzika, džiazas, elektroninė muzika, taip pat regioninės ir ne Europos tradicijos galėjo skambėti greta.
Prancūziškas pavadinimas yra žodžių žaismas. „Fête de la Musique“ reiškia „Muzikos šventę“, tačiau kartu skamba kaip raginimas „Muzikuokite“. Ši dalyvavimo idėja išskiria renginį iš centralizuotai organizuojamo festivalio, turinčio iš anksto nustatytą programą. Nors savivaldybės ir kultūros įstaigos daugelyje vietų koordinuoja pasirodymus, didelė dalis renginių grindžiama vietos iniciatyvomis.
Vėliau prancūzišką modelį perėmė daugybė miestų ir valstybių. Taip iš pradžių nacionalinė akcijos diena tapo tarptautiniu renginių formatu, kuris įvairiose vietose organizuojamas skirtingai. Prancūzijoje ši proga susieja valstybinę kultūros politiką su nuolat įsitvirtinusia kasdienio gyvenimo praktika. Todėl šios temos pasirinkimą monetai galima paaiškinti tiek jos įsitvirtinimu visoje šalyje, tiek paplitimu už Prancūzijos ribų.
Pasirengimas prasidėjo 1981 m., o pirmasis visoje šalyje vykęs renginys surengtas 1982 m. Koncepcija buvo sąmoningai paprasta: profesionalūs ir mėgėjai muzikantai be sudėtingos atrankos procedūros galėjo pasirodyti gatvėse, aikštėse, parkuose, kiemuose, geležinkelio stotyse ar užeigose. Renginiai visuomenei iš esmės turėjo būti nemokami. Taip Kultūros ministerija siekė dviejų tikslų: paskatinti žmones patiems muzikuoti ir kartu sudaryti galimybę išgirsti įvairias muzikos kryptis už įprastų jų atlikimo vietų ribų. Rokas, šansonas, klasikinė muzika, džiazas, elektroninė muzika, taip pat regioninės ir ne Europos tradicijos galėjo skambėti greta.
Prancūziškas pavadinimas yra žodžių žaismas. „Fête de la Musique“ reiškia „Muzikos šventę“, tačiau kartu skamba kaip raginimas „Muzikuokite“. Ši dalyvavimo idėja išskiria renginį iš centralizuotai organizuojamo festivalio, turinčio iš anksto nustatytą programą. Nors savivaldybės ir kultūros įstaigos daugelyje vietų koordinuoja pasirodymus, didelė dalis renginių grindžiama vietos iniciatyvomis.
Vėliau prancūzišką modelį perėmė daugybė miestų ir valstybių. Taip iš pradžių nacionalinė akcijos diena tapo tarptautiniu renginių formatu, kuris įvairiose vietose organizuojamas skirtingai. Prancūzijoje ši proga susieja valstybinę kultūros politiką su nuolat įsitvirtinusia kasdienio gyvenimo praktika. Todėl šios temos pasirinkimą monetai galima paaiškinti tiek jos įsitvirtinimu visoje šalyje, tiek paplitimu už Prancūzijos ribų.