Belgija · Tarptautinės moters dienos 100-metis

Tarptautinė moters diena kilo iš socialistinio moterų judėjimo ir kovos už politinę bei socialinę lygybę. Tarptautinėje moterų konferencijoje Kopenhagen 1910 m. Clara Zetkin pasiūlė kasmet rengti pasipriešinimo dieną. Pirmieji tokie renginiai 1911 m. vyko, be kita ko, Deutschland, Österreich-Ungarn, Dänemark ir Schweiz. Tarp tuometinių reikalavimų buvo moterų rinkimų teisė, galimybė eiti valstybines pareigas ir įgyti išsilavinimą bei geresnės darbo sąlygos. Kovo 8-oji kaip pastovi data įsitvirtino tik vėliau. Nuo Tarptautinių moters metų 1975 m. šią dieną pradėjo minėti ir Jungtinės Tautos.

Isala Van Diest studijavo mediciną Bern, nes Belgijoje ši studijų kryptis jai iš pradžių buvo neprieinama. Grįžusi ji turėjo įvykdyti papildomas sąlygas, kad būtų priimta dirbti gydytoja. Ji dirbo Brüssel ir, be kita ko, gydė moteris, kurios dėl savo socialinės padėties turėjo tik ribotas galimybes gauti medicinos pagalbą. Be to, ji dalyvavo Belgijos moterų teisių judėjime.

Marie Popelin 1888 m. Université libre de Bruxelles apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Tačiau jos prašymas leisti verstis advokato praktika buvo atmestas. Teismai patvirtino šį sprendimą, remdamiesi tuometine socialine ir teisine moterų padėtimi. Byla, tapusi žinoma kaip Popelin byla, atskleidė, kad baigtos studijos moterims dar neužtikrino lygiateisės galimybės verstis profesine veikla. Vėliau Popelin tapo viena iš pagrindinių Belgijos moterų teisių lygos steigimo iniciatorių. Moterys Belgijoje galėjo verstis advokato profesija tik po jos mirties.

Taigi abiejų biografijų susiejimas su jubiliejumi nurodo į konkrečias kliūtis, prieš kurias buvo nukreiptas ankstyvasis moterų judėjimas: galimybių studijuoti aukštojoje mokykloje, verstis reglamentuojamomis profesijomis ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime ribojimą. Kartu pasirinkta tema primena, kad politinės teisės ir profesinė lygybė Belgijoje buvo įtvirtintos palaipsniui ir skirtingu metu.